Vejos pjovimo robotas

Robomow ratas judantis

Kaip teisingai išrinkti vejos pjovimo robotą. Patarimai ir rekomendacijos.

Vejos labai mėgstamos kiekviename sklype.  Jos sukuria erdvės įspūdį ir yra žavingas aplinkosVejos pjovimas, žalia veja fonas gėlynams, labai minkštas kilimas kojoms ir puikus vaizdas per langą.

Gražiai prižiūrėta veja  - vienas svarbiausiu privačios valdos akcentu, kuris reikalauja daug priežiūros. Veja būtina šienauti, norint palaikyti puikią jos išvaizdą. Naudojant tradicines benzinines arba elektrines vejapjoves su rankiniu valdymu eikvojamas milžiniškas kiekis laiko bei pastangų. Tai nėra labai praktiška, nes šis laikas galėjo būti išnaudotas naudingiau, jau nekalbant apie iškylančias problemas: degalų pripylimas, filtrų keitimas, ilgas laidas,kuris driekiasi palei žemę, jame galima susipainioti arba visai nupjauti. Todėl robotizuotos technikos namams kūrėjai nutarė sukurti akumuliatorinius vejapjoves, kurios galėtų savarankiškai pjauti žolę Jūsų sklype. Suprantama, kad turint galimybę dar patogiau užsakyti vejos pjovimo paslaugas, bet dabar ne apie tai.

Bendra informacija apie vejos pjovimo robotus.

Vejos pjovimo robotas Honda kartu su robotu AsimoKas gi tai yra vejos pjovimo robotas ir kaip jis veikia? Savo išvaizda jis primena šiuolaikišką vejapjovę tik be rankenos, tas pats stačiakampio formos plastikinis užapvalintas korpusas, ratai su specialiais protektoriais bei besisukantis peilis vejapjoves apačioje.

Visa paslaptis tame, kad automatizuota mašina turi labai sudėtingą valdymo sistemą - mikrokompiuterį bei daug daviklių, atsakingu už navigaciją, darbo režimą bei saugumą.

Vandeniui atsparus roboto korpusas yra pagamintas iš tvirto ir labai patvaraus plastiko. Prietaisas turi tris - keturis  plastikinius ratus, du varomuosius, vieną arba du kreipračius arba visus keturios varomuosius. Padangų protektoriaus gylis gali būti vidutinis arba stambus priklausomai nuo vejos bei dirvožemio tipo. Korpusas dažniausiai turi rankena patogiam vejapjovės transportavimui. Ypatingai svarbus yra pjovimo peilis. Pjovimo peilis yra vientisas ( žvaigždutė) su besikeičiančiais ašmenimis. Standartinis robotas vejapjove turi vieną arba du besisukančius pjovimo peilius, išskyrus robotus skirtus greitam didelio ploto apdorojimui, jie turi tris penkis pjovimo peilius. Žoles pjovimo aukščio reguliavimas padarytas centralizuotai, dažniausiai tai yra rankena, kuria besukant keičiasi pjovimo peilio iškritimas korpuse. Valdymo pultas skirtingose modeliuose išdėstytas skirtingai, priekinėje arba užpakalinėje korpuso dalyje uždengtas apsauginių dangčiu.

Labiau pažangiose modeliuose valdymo panelė turi ekraną teisingam prietaiso programavimui.
Robotizuotos vejapjoves peilio sukimui dažniausiai naudojami bešepetiniai elektriniai varikliai (jei yra keturi varomieji ratai, tai kiekvienas sukamas atskiru varikliu) kuriu didelis sukimo momentas kartu su mažu vejapjoves svoriu leidžia judėti net ir sklypuose su sudėtingu reljefu. Robotas vejapjove atlieka posūkį arba apsisukimą mažinant vieno rato sukimo greitį arba ratai pradeda suktis priešinga kryptimi. Šiuolaikiniai brangus modeliai, siekiant taupyti baterijos energiją, turi sistemą, leidžiančia reguliuoti pjovimo peilio sukimosi greitį arba visai jį sustabdyti, jei vejapjove kerta jau nupjautos žoles dalį arba pravažiuoja žeme be žoles. Tam naudojami specialus davikliai.

Akumuliatorius ir įkrovimas

Vejos pjovimo robotas su pasikrovimo stotele su stoguAutomatizuotas robotas vejapjove veikia naudojant baterijas. Yra kelių tipų baterijos: Ni-Mh, Li-Ion, Li-Po. Visos turi savu privalumų ir trūkumų. Robotų vejapjovių kūrėjai dažniausiai renkasi  Li-Ion baterijas, kadangi jos yra mažo tūrio ir svorio bei greitai besikraunančios. Visos baterijos yra keičiamos, tad nekyla problemų norint jas pakeisti.
Baterija kraunasi automatiškai kai robotas vejapjove pasiekia savo bazę (įkrovimo stotį). Vejapjove savarankiškai randa stotį  specialaus kabelio dėka, kuris yra sumontuotas ant žemes ir jo eina maža srove.
Kabelis sujungtas su įkrovimo stotele. Kai roboto vejapjoves baterija pradeda išsikrauti, įrenginys randa specialų kabelį ir važiuojant juo pasiekia įkrovimo bazę. Jei jums nereikia pjauti žolę visame sklype, jus galite apriboti norimą plotą kabeliu, kuris tarnaus kaip virtuali tvora. Specialus jutiklis atpažįsta jį ir pakeičia vejapjovės kryptį. Nereikia jaudintis, kad robotas pames kabelį, jis neperžengs teritorijos ir nenukris į baseiną. Jei kabelis yra pažeistas jis yra lengvai patikrinamas specialiu prietaisu arba įprastu radijo imtuvu. Esant vientisam kabeliui tam tikru dažniu tekant mažai srovei kabelis sukuria trikdžius, jei kabelis yra pažeistas toje vietoje triukšmas išnyksta.

Kai kurios bazes turi specialia uždanga, apsaugančia blogomis oro sąlygomis bei tarnaujančia kaip stogas bei sienos jūsų žoliapjovei. Yra robotai turintys kitus ribų nustatymo jutiklius, kai vietoj kabelio naudojami žoles jutikliai bei sensoriai vejos kraštuose. Naujesnėse robotuose naudojami GPS kartu su Glonass sistemos sklypo ribų nustatymui bei roboto navigacijai užtikrinti. Yra robotai turintys saule įkraunamas baterijas, bet tai tik pagalbinė priemonė, įkrovimo stotelės jie nepakeis.

Davikliai.

Žolės pjovimo robotas vejojeTikslią navigaciją ir apsaugą užtikrina jutikliai, įmontuoti į vejapjovę. Jeigu robotas-vejapjove atsirenka į medį, tvorą, sieną ar kitą kliūtį, suveikia lietimo arba susidūrimo daviklis - vejapjove iškarto apsisuka ir važiuoja kitą kryptimi. Užvažiavus ant kliūties, kai robotas yra pakeliamas arba apvirto peiliai iškarto nustoja suktis (tiksliau sakant per kelias sekundes). Šia funkcija yra labai naudinga jei jūsų vaikai norės pažaisti su vejapjove. Taip pat ant korpuso visada yra mygtukas ar speciali rankena ekstriniam žolės pjovimo roboto išjungimui. Visos tokio tipo vejapjoves padarytos taip, kad apriboti pjaunamą dalį (pjovimo peilį) nuo pašalinio įsikišimo. Tai gali būti savotiška erdvė korpuse po kraštais, kurioje sukasi peilis.  Posvyrio ir įkalnio davikliai padeda orientuotis sudėtingose plotose, o taip pat apsaugo nuo apsivertimo. Apsaugai nuo vagystės brangesnėse ribotose-žolepjovese yra apsauga PIN-kodu ir signalizacija. Kaip žinoma, šlapią žolę pjauti daug sudėtingiau o rezultatas būna prastas, todėl dažniausiai žoliapjoves turi lietaus daviklius, kuriam aptikus nepalankias oro sąlygas robotas grįžta į bazę.

Veikimo režimai.

Žolės pjovimo roboto judejimo trajektorijaRobotas žoliapjovė dažniausiai juda chaotiškai. Tai padaryta tam, kad apimti visą erdvę nepalikus ne vieno nenupjauto vejos plotelio. Per vieną ar kelis ciklus robotas vis tiek pilnai nupjaus visą veją. Apart chaotiško judėjimo robotai-žoliapjoves taip pat moka važiuoti spirale, lygiagrečiai o taip pat sklypo kraštais ir kampais. Judėjimo trajektorijos pasirinkimas priklauso nuo vejapjovės gamintojo, taip Bosh vejapjoves juda lygiagrečia trajektorija, o Viking "iMow" ir Husqvarna "Automower" pjauna veja chaotiškai. Šiuolaikiški modeliai apvažiavus visą sklypo teritoriją sukuria jos žemėlapį ir per kelis kartus sudaro optimaliausią judėjimo maršrutą.

Visi vejos pjovimo robotai neturi rezervuaro nupjautai žolei. Pjaunama žole mulčiuojama ir tolygiai pasiskirstoma vejoje (pjovimo peiliai projektuojami kad atlikti tai kuo geriau). Taip veja papildomai tręšiama organiškais trąšais. Naudojant vejos pjovimo robotą būtina kiekvienais metais atlikti aeraciją, kitaip veja bus sugadinta per kelis sezonus.

Rankinis valdymas.

Vejos pjovimo roboto valdymo blokas migtukaiDabar nereikia rūpintis tuo, kada robotui laikas pjauti veją. Integruotas taimeris ir programavimo funkcijos leidžia nustatyti veikimo dažnumą, datą ir laiką. Valdyti robotą-vejapjovę galima naudojant valdymo bloką esantį ant jo korpuso, valdymo pultą arba per išmanųjį telefoną arba planšetę pasitelkus Bluetooth ar Wi-Fi rišį. Programinės įrangos kūrėjai pasirūpino pilną valdymo kontrolė ir sukūrė programinę įrangą, leidžiančia gauti pranešimus į mobilųjį telefoną su pilnu aprašymo apie roboto buvimo vietą, veikimo režimu ir kitą informaciją. Taip pat ją naudojant galima keisti visus leistus nustatymus.

 

 

Kaip išrinkti tinkamą vejos pjovimo robotą?

 

Vejos roboto Robomow komplektacijaKad išrinkti Jums tinkamą robotizuotą vejapjovę pirmiausia reikia žinoti pjaunamos vejos plotą. Tai pagrindinis kriterijus renkant tokį įrenginį. Šio tipo vejapjoves skirti mažiems (iki 500 m2), vidutinėms (iki 2000 m2) iki dideliems (virš 2000 m2) vejos plotams. Renkantis pagal plotą, reikia žinoti, kad veikimo laikui per vieną ciklą įtakos turi naudojamos baterijos talpa ir tipas, o pjovimo plotui - peilio diametras ir judėjimo greitis. Kuo didesnis diametras vieno ar keliu peiliu, tuo greičiau robotas susidoros su užduotimi.

Kuo kruopštesniam žolės pjovimui palei tvorą ar sklypo ribą, aparato pjovimo plotis turi būti didesnis už vėžes ploti.

Kitas svarbus kriterijus yra kaina. Priklausomai nuo gamintojo, modifikacijos ir pjaunamo ploto vejos pjovimo robotų kainos svyruoja nuo 800 EUR iki 5000 EUR. Prieš perkant būtinai reikia pasidomėti, ar robotas atitiks Jūsų reikalavimus. Kai kuriems robotams maža šakelė gali tapti neįveikiama kliūtimi, tuo tarpu kiti lengvai su ja susidoros. Išmaniam ir logiškam žolės pjovimui įsitikinkite, kad roboto-žoliapjovės komplektacijoje numatyta automatinė pasikrovimo stotelė, reikiamas kiekis kontūro kabelio ir kuoliukai jo tvirtinimui prie vejos. Jei esate didelio vejos ploto šeimininkas, arba turite daug augalų savo kieme, pasirūpinkite papildomu laidu ir kuoliuku kiekiu. Tai galima įsigyti ten pat, kur pasirinkote savo žolės Roboto-žoliapjuves valdymas išmaniuoju telefonupjovimo robotą.

Nereikia pamiršti ir apie vejos nuolydžius, nes ne visi robotai gali juos įveikti.

 

Jei tikrai nusprendėte pamiršti apie žolės pjovimą savo sklype, reikėtų rinktis modelius su nuotolinio valdymo iš išmaniojo telefono galimybę. Dabar teks sumokėti daugiau, bet tikrai tai bus ne veltui išleisti pinigai.Nežinote kokį vejos pjovimo robotą išrinkti?  Parinksime ir instaliuosime mes! Susisiekite ir pasilysime optimaliausią sprendimą Jūsų vejai.

Supratote, kad vejos robotas ne Jums? Ne beda, visada galite užsakyti vejos pjovimo paslaugą pas mus.

Laistymo sistemos projektavimas

Teisingai suprojektuota, įrengta ir aptarnaujama automatinio laistymo sistema užtikrins reguliaru, tolygu, savalaikišką paskaičiuotą laistymą o taip pat ženkliai sumažina vandens eikvojimą sklypo drėkinimui.

Automatinės laistymo sistemos projektavimas susideda ir 9 žingsnių kurios atlikus Jūs galėsite savarankiškai sudaryti pilną savo sklypo laistymo projektą.

1. Informacijos surinkimas apie sklypą.

Šitas žingsnis įtraukia visų reikiamų duomenų apie sklypą surinkimą. Pirmiausiai reikalingas viso sklypo planas su masteliu. Turimame plane pažymimi visi plotai, kurios reikės laistyti, žymimas vandens šaltinis (ateinančio vamzdžio diametras, debitas ir slėgis), būtinai reikia atsižvelgti į esamą landšaftą (pasodintų ir numatomu sodinti augalų tipą ir vietas, krūmus, gyvatvorės, veją, sklypo ribas), numatomos vietos siurblinei ir vandens surinkimo talpoms (jei tokių bus). Taip pat įtakos projektavimui turi nuolydžiai bei dirvožemio sudėtis.

2. Laistymo purkštuvų ir nuotolių parinkimas.

Statinis purkstuvas

Pagrindinis sklypo laistymo sistemos elementas yra purkštuvai (įrenginiai, kurie jungiesi prie plastikinio vamzdžio tam, kad tolygiai paskirstyti vandenį ant vejos, gėlynų ar daržo). Purkštuvai būna trijų tipų: tai statiniai purkštuvai (jie nesisuka ir vienu metu laisto visą plotą), rotoriniai purkštuvai  ir smūginiai purkštuvai. Prieš pradedant deliuoti purkštuvus sklypo plane reikia susipažinti su jų charakteristikomis kataloge. Vejos, kurios plotas iki 5 metrų naudojami statiniai purkštuvai, platesniems kaip 5 metrai vejos naudojami rotoriniai purkštuvai vidutinio ir didelio našumo. Rotorinio purkštuvo laistymo spindulį ir debitą galima parinkti su antgaliais, kurie įeiną į komplektą. Tam, kad išdėstyti plane purkštuvus reikia pasirinkti vejos plotą ir priklausomai nuo pločio rinktis purkštuvų tipą, pradedant nuo pasirinkto ploto kampu. Būtinai reikia atsižvelgti į tai, kad purkštuvus nepriklausomai nuo tipo reikia dėlioti taip kad jų spinduliai persidengtu mažiausiai 85 procentais, nes kitaip nebus užtikrintas tolygus laistymas.

Tankiai užsodintiems plotams, gyvatvorėms, medžiams, daržams ir šiltnamiams naudojamas kapiliarinis laistymas. Dažniausiai tai būna įvairaus tipo kapiliarinis (lašelinis) drėkinimo vamzdis. Jis yra maksimaliai patogus įrengimui, pakankamai atsparus išoriniams poveikiams ir patikimas. Taip pat jo galima įsigyti už prieinamą kainą.

3. Vožtuvų kiekio parinkimas.

Sumontuota vožtuvų dežėKitas žingsnis automatinės laistymo sistemos projektavime yra reikiamo elektromagnetinių vožtuvų kiekio arba laistymo zonų paskaičiavimas. Elektromagnetinis vožtuvas sujungtas su pagrindiniu kontroleriu (valdikliu), jo paskirtis - kai paduodamas signalas iš valdiklio atsidaryti ir praleisti vandenį iš magistralinio (pagrindinio) vamzdžio į su juo sujungtos zonos vamzdį ir užtikrinti šios zonos veikimą. Vienas elektromagnetinis vožtuvas priskiriamas vienai laistymo zonai. Sukuriamos laistymo zonos apskaičiavus vieno tipo esamų purkštuvų debitą. Kiekvieno purkštuvo išpurškiamą vandens kiekį per tam tikrą laiką galimą sužinoti peržiūrėjus jo charakteristikas. Susumuokite visu esamu grupėje purkštuvų debitą ir gauta suma padalinkite iš turimo šaltinio vandens debito. Taip Jus gausite reikiamą vožtuvų kiekį, kuris reikalingas vandens padavimui į turimą grupę vožtuvų.

4. Purkštuvų grupavimas prie vožtuvų.

Negalima sujungti ant vienos linijos skirtingus laistymo purkštuvus. Taip pat negalima grupuoti purkštuvus su skirtingu vandens debitu, kurie turi skirtinga darbinį slėgį, jei šie purkštuvai laisto skirtingus augalijos tipus, reikalaujančiu skirtingų vandens kiekių, ir jeigu laistomi purkštuvais plotai gauna skirtingą saulės spindulių, vėjo ar lietaus kiekius.

5. Išdėstymas, vamzdžio storiai, vožtuvai

Vožtuvų ir vožtuvų dėžių išdėstymas o taip pat magistralinio ir zonų vamzdžių trasavimas ant plano - sekantis žingsnis automatinės laistymo sistemos projektavime.

Pagrindinė magistralė - tai vamzdis, transportuojanti vandenį nuo siurblinės (ar pajungimo prie vandentiekio taško) iki elektromagnetinių vožtuvų, jame yra pastovus slėgis. Zonų vamzdynas - tai vamzdžiai, kurie sujungia visus laistymo purkštuvus su elektromagnetiniu vožtuvu.

Pateiksime pagrindinės rekomendacijas, kurių gali prireikti dėliojant vamzdžius ir elektromagnetinius vožtuvus:

Vožtuvai turi būti jiems skirtuose plastikiniuose laistymo dėžėse lengvam montavimui ir aptarnavimui. Jie įrengiami žemiau grunto lygio ir negali būti tiesiogiai užkasami į atvirą žemę.

Vožtuvai ir vožtuvų dėžes geriausia įrengti tuose vietose, kur jie netrukdys žmonių vaikščiojimui ir bus mažiausiai matomi.

Ventiliai ir rankinės sklendės turi būti lengvai pasiekiamose šeimininkams vietose, taip, kad be papildomų kliūčių būtų galima valdyti sistemą. Reikia parinkti tokias vietas kur nesiekia purkštuvų srovė.

Esant galimybei vožtuvų dėžes su vožtuvais dėti purkštuvų zonos centre darbinio slėgio ir debito išlyginimui.

Rinkitės elektromagnetinį vožtuvą priklausomai nuo esamo vamzdžio diametro, prie kurio jis pajungtas. Kartais šios taisyklės galima nepaisyti, bet reikia atsižvelgti į vožtuve atsirandančius nuostolius.

Trasuojant zonų vamzdžius Jus turite numatyti kur preliminariai bus pagrindinė magistralė ir vožtuvų dėže. Mažinkite, kur galima, pagrindinės magistralės ilgį. Pagrindinis slėgio vamzdis būna didžiausio diametro ir turi atlaikyti pastovų slėgį, todėl jis yra brangiausiais. Tam, kad sumažinti pirkimo sąnaudas mažinkite šio vamzdžio ilgi sklype.

Susijusiu su žemės darbais nuostoliu mažinimui kur galima naudokite vieną tranšėją pagrindiniam ir zonos vamzdžiams.

Tam, kad sumažinti pagrindinio vamzdyno pažeidimo galimybę rinkitės storasienį, laikanti didelį slėgį vamzdį, o vietose, kur rizika yra didesnė naudokite papildomą apsaugą.

6. Reikiamas vandens slėgis  laistymo sistemos veikimui.

Šiame etape pasirinkite pati sudėtingiausią plotą:

  • vožtuvą su pačiu didžiausiu debitu;
  • vožtuvą su purkštuvais, kuriems reikia didelio slėgio;
  • vožtuvą toliausiai esanti nuo vandens įvado;
  • vožtuvą esanti aukščiausiame taške nuo įvado.

Pasirinkite kuriam vožtuvui būdinga didžiausio debito ir didžiausios distancijos arba didžiausio slėgio kombinacija. Susumuokite visus slėgio nuostolius ir pridėkite prie slėgio, reikalingo purkštuvų pajungtu prie jo veikimui. Gautas rezultatas ir bus Jūsų reikalavimas sistemos slėgiui.

Jeigu prieinamas slėgis didesnis už reikalaujama, viskas gerai. Jeigu reikalaujamas slėgis didesnis už prieinamą, išanalizuokite projektą ir pažiūrėkite kokius pakeitimus galima padaryti, kad sumažinti bendrus slėgio nuostolius (vamzdžio diametras, purkštuvų tipas, vožtuvų kiekis).

7. Valdiklio ir laidų pasirinkimas.

Valdiklis - tai pagrindinis automatinio laistymo elementas, todėl reikia atsižvelgti į tai, kad jie būna vidiniai ir skirti lauko Lietasus daviklis Irritrol Copysąlygoms.Taip pat jie skiriasi zonų kiekiu, funkcionalumu. Jei norite turėti galimybę valdyti sistemą nuotoliniu būdų ir tuo pačiu taupyti vandenį reikia rinkti Wi-fi išmanųjį valdiklį. Jūs galėsite pasirinkti būtent tokį, kuris atitinka turimu zonų kiekį. Kontroleris sujungtas su vožtuvu dvejų gisliu kabeliu kuriame vienas laidas bendras o kitas kontrolinis. Taip pat labai svarbi automatinio laistymo detalė yra lietaus arba drėgmes daviklis, kuris padeda tausoti vandenį.

8. Laistymo sistemos veikimo laiko skaičiavimas.

Laistymo sistemos veikimo laisko skaičiavimas reikalingas tam, kad taupyti vandenį ir išvengti vandens trūkumo arba perteklinio kiekio sklype o taip pat maksimaliai tiksliai nustatyti valdiklį.  Atlikti skaičiavimus galima pasitelkiant formulė:

(RK/ĮG) x 60 = VL

  • ET = reikiamas vandens kiekis (mm)
  • PR = įsisavinimo greitis( mm/h)
  • 60 = gautų rezultatų vertimas minutėmis
  • OT = laistymo zonos veikimo laikas

9. Galutinio projekto paruošimas.

Štai ir priėjome prie paskutinio žingsnio projektuojant automatinę laistymo sistemą - galutinio projekto paruošimo. Galutiniame projekte atvaizduojamas maksimaliai tikslus sistemos aprašymas. Iš ko ji susideda? Kas kur išdėstyta? Kokia naudojami vamzdžiai? Koks vandens šaltinis naudojamas? Kur bus sistemos valdiklis? Iš kokių vamzdžiu susidės vamzdynas? Kur bus vožtuvų dėžes? Prie kiekvienos zonos surašomas vandens debitas. Viskas turi būti pavaizduota taip, kad žiūrint į paruoštą projektą kiltų kuo mažiau klausimu. Ruošiant galutinį projektą Jūs turite atsižvelgti į:

  • Projektas turi būti lengvai įskaitomas, patogus ir nubraižytas  lengvai suvokiamu masteliu.
  • Projekte turi būti legenda, kurioje aprašomas kiekvienas plane pavaizduotas simbolis.
  • Projekte turi būti pavaizduoti ženklus aukščio skirtumai.
  • Projekte vaizduojami komentarai, žymės ir rekomendacijos. Tokie kaip numatomas laistymo laikas, veikimo trukmė kiekvienos zonos ir taip toliau.

Dabar Jus pilnai susipažinote kaip turi būti projektuojama automatinio laistymo sistema. Toliau torit laistymo sistemos planą galima sudaryti sąmatą medžiagoms ir paskaičiuoti visas reikiamas laistymo sistemos detales ir vamzdžius sistemos įrengimu.

Laistymo sistemos

Rotorinis purkštuvas laistymas

Sodinant ryšku gėlyną bei kuriant spalvingas daržovių kompozicijas savo sklype, nereikia pamiršti apie sodo priežiūrą ( sodininkystę) , ypač laistymą. Laistymo sistema žymiai palengvina augalų priežiūra bei padeda sutaupyti laiką. Dažniausiai laistymo sistemą būtina įdegti jeigu jūsų sklypas yra didelio ploto, esant įvairiems sodiniams, turint įvairiu rūšių vėja bei želdynus. Laistymo sistema ypač praverčia sausros metu. Įdegus automatinę laistymo sistemą bei nustačius tam tikra programą, jus galite nesirūpinti, kad augalai gaus nepakankamai drėgmės. Automatine laistymo sistema yra parenkama pagal sodinių tipa: žolynas, gėlynas, gyvatvorė, krūmai bei dideli augalai.Rotorinis purkstuvas iki 7.6 m

Laistymo sistemos lietasus daviklis Irritrol Automatine laistymo sistema dažniausiai yra naudojama laistant didelę vėją. Automatine laistymo sistema yra sudėtingos struktūros , turinti laistymo galvutės, kurios prieš laistymo pradžia išlenda virš žemės paviršiaus ir purškia vandienį per tam tikrą atstumą. Prie automatinės laistymo sistemos taip pat galima pajungti lašelinę laistymo sistemą - tai yra speciali žarnų sistema su skylutėmis ir yra įgilinta į žemę. Lašeline laistymo sistema galima naudoti įvairiems sodiniams, įskaitant ir gyvatvorę. Tokia laistymo sistema universali įvairiems sklypams.

Automatinio laistymo privalumai

Automatine laistymo sistema tai inžinerijos kompleksas, kuris užtikrina automatinį, nenutrūkstamą bei autonominį drėkinimą tam tikrame plote. Automatine laistymo sistema turi daug privalumų:

  • laistymo sistema yra paprasta naudoti ir ji yra patikima ( laistymo sistemos dalys yra pagaminti iš polimero);
  • priklausomai nuo to, kas bus laistoma, jūs nustatote vandiens suvartojimą bei laistymo trukmę;
  • purkštuvai būna matomi tik laistymo metu, kai laistymas yra išjungtas jie nesimato;
  • naudojant drėgmės jutiklį galima nustatyti kada laistymas yra būtinas ( sistema reaguoja į oro sąlygas ir lyjant laistymo sistema neveiks );
  • automatine laistymo sistema yra puikus būdas sutaupyti elektrą bei vandienį;
  • laistymo kampą galima nustatyti taip, kad bus laistomi tik reikalingas plotas, o ne tai, kas juos supa.

Automatines laistymo sistemos statinis purkstuvas PROVANLaistymo sistemos darbas priklauso nuo purkštuvo tipo. Rotacinis antgalis (vanduo išeina į srove , kuri juda ratu ) naudojamas laistant didelio ploto veją, kurioje nėra tankių sodinių: jie apima didelį plotą ( nuo 8 iki 15 m). Statinio tipo antgaliai (vanduo purškiamas pastoviai į vieną vietą) teikia subtilu augalu laistymą, nes vandens slėgis yra mažesnis nei naudojant rotacinius antgalius, to pačiu ir laistymo plotas yra mažesnis. Statiniu antgaliu pagalba gali būti laistomi gėlynai ir sudėtingi plotai. Mikropurkštuvas (bubbler) naudojamas laistant krūmų bei dydelių medžių šaknų sistemą. Jis taip pat naudojamas laistant jaunus augalus , kuriuos reikia gausiai laistyti aktyvaus augimo metu. Visi laistymo sistemos purkštukų tipai skiriasi tuo, kad vanduo yra paduodamas skirtingu slegiu ir kampu, gali būti laistomas didelis plotas arba sureguliuoti laistymo sistemą, kad laistymas vyktų tam tikrame plote nejudant.

Vejos

V ejos - neatskiriama želdyno dalis, paryškinanti kitus žel­dyno elementus - medžius, krūmus, gėles. Tai lyg žaliasis kilimo pagrindas, į kurį įaudžiami spalvingi augalų raštai. Tinkamas vejos įrengimas ir tolimesnis jos grožis priklauso nuo dirvos (žemės) paruošimo, tinkamų žolių parinkimo ir kokybiškos sėjos bei tolimesnės priežiūros.

Ypač kruopščiai šiuos darbus turime atlikti, įrengdami reprezentacines vejas. Tai kokybiškiausios vejos, lygia, tan­kia velėna, sodriai žalia žolių spalva, pjaunamos kas 5-7 dienos. Jos beveik nemindžiojamos. Šios vejos yra gėlynų, kitų želdinių fonas, įrengiamos prie administracinių pastatų, sodybų gyvenamojoje ir priesodybio zonose, pagrindiniuose miestų želdynuose.nupjauta dekoratyvine veja nuotraukos Landšafto dizainas

Mažesni reikalavimai keliami pievų (sodų) vejoms. Tai labiausiai paplitusios vejos kaimo sodybose, soduose. Joms parenkami atsparesni mindžiojimui augalai. Tokią veją galima sukurti iš gerai išlygintos natūralios pievos, pamažu išnaikinant plačialapes pievų žoles, dobilus. Tai atliekama reguliariai pjau­nant žolę ir purškiant herbicidus dviskiltėms žolėms naikinti (pavyzdžiui, lontrelą - 10-20 ml/10 1 vandens).

Sporto aikštelių vejos turi būti atsparios mindymui, todėl žolių mišiniuose turi vyrauti šakmastiebinės retakerės žolės, suaugančios į tankią velėną, o dirva turi būti nuolat sausa, greitai sugerti kritulių vandenį.

Gamybinių plotų vejos gali būti užsėjamos arba daromos iš natūralios pievos, du kartus per mėnesį šienaujamos. Dide­lių reikalavimų šioms vejoms nėra, tačiau jos turi būti pakan­kamai tvarkingos.

ŽOLIŲ PARINKIMAS IR SĖJA

Vejoms sėjamos varpinės žolės. Kai kurie sodybų šeimi­ninkai mėgsta baltuosius dobilus, tačiau dekoratyviose vejose jų reikia vengti. Baltieji dobilai, greitai plisdami šliaužiančiais ir įsišaknijančiais stiebais, užstelbia varpines žoles. Nupjauti grei­tai atželia, sužydi ir taip suardo vientisos žalios vejos vaizdą. Vejas su baltaisiais dobilais galime įrengti vaismedžių soduose arba gamybos zonose.

Varpinės vejų žolės pagal krūmijimosi būdą skirstomos į šakniastiebines, retakeres, tankiakeres, šakniastiebines retake- res. Vejoms tinkamiausios šakniastiebines retakerės žolės - pievinės miglės, raudonieji eraičinai. Jos sudaro vienodą, tvir­tą, atsparią mindžiojimui velėną. Tankiakeres žolės - šluot- snulgės, šunažolės - sudaro tankius didelius kerus (kupstus), todėl vejoms netinka. Retakerių žolių - tikrųjų eraičinų, pašarinių motiejukų, aukštųjų avižuolių - kerai nedideli, netvirti, todėl jų žolynas netolygus, retas. Svarbu pasirinkti ne tik tinkamą žolių grupę, bet ir rūšis bei veisles, labiausiai prisitai­kiusias augti vietovės gamtinėse sąlygose. Užsienietiškuose (Vakarų Europos) žolių mišiniuose dažnai didelę dalį žolių sėklų mišinio sudaro daugiametės svidrės, jos sparčiai auga ir pirmaisiais metais sudaro lygią, gražią veją, tačiau pas mus dėl atšiauresnio klimato greitai išretėja, ir vejos pasidaro nedeko- ratyvios. Šios žolės turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 proc.

sėklų mišinio. Vejoms tinkamiausios lietuviškos rajonuotos svidrės, raudonųjų eraičinų ir pievinių miglių veislės 'Veja', 'Šilis', 'Danga'.

Geroms derlingoms dirvoms tinkamiausias etaloninių žolių mišinys - 20-30 proc. raudonųjų eraičinų, 5-10 proc. daugia­mečių svidrių ir likusi dalis - 60-80 proc. - pievinių miglių. Galima sėti raudonųjų eraičinų ir pievinių miglių sėklų mišinį - 20-30 proc. raudonųjų eraičinų ir 70-80 proc. pievinių miglių. Sėklų santykis priklauso nuo dirvos kokybės. Jei dirva labiau užmirkusi, mažiau derlinga, rūgštesnė - didiname raudonųjų eraičinų sėklų kiekį, nes jie atsparesni šioms nepalankioms sąlygoms. Tačiau veja gražesnė, kai daugiau pievinių miglių. Jų lapeliai platesni, ryškesnės žalios spalvos.

Vejų žoles geriausia sėti pavasarį (balandžio-gegužės mė­nesiais) arba rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Patirta, kad tuo metu būna pakankamai drėgmės ir šilumos sėkloms sudygtĮrengta veja išvalytame miške Landšafto dizainasi.

Sėklų norma (100 proc. ūkinės vertės) yra: pievinių miglių - 10-12 g/m2, raudonųjų eraičinų - 18-24 g/m2, daugiamečių svidrių - 18-20 g/m2. Smulkios miglių, smilgų sėklos sėjamos 0,5-1,0 cm gyliu, didesnės eraičinų ir svidrių - 2-3 cm gyliu.

Jei žolių sėklų mišiniai nebūna sudaryti, tada pirmiausia sėjame didesnes sėklas ir įterpiame grėbliuku bei suvoluoja- me, o ant viršaus pasėjame smulkias žolių sėklas ir užpilame persijota lengva žeme arba durpe ir vėl suvoluojame. Jei miglių, smilgų sėklas norime pasėti tolygiau, jas galime sumai­šyti su drėgnomis durpėmis arba smėliu. Sumaišytus žolių sėklų mišinius sėjame vidutiniu gyliu, kad susidarytų optimalios sąlygos įvairaus dydžio sėkloms sudygti. Pasėlio žemės pavir­šius turi būti visą laiką drėgnas, todėl nuolatos drėkinamas smulkialašiais purkštukais, kad dirvos paviršiuje nesusidarytų įdubų. Žolių sėklos sudygsta per 2-3 savaites.

VEJŲ PRIEŽIŪRA

Pirmą kartą vejų žolės pjaunamos, kai užauga iki 10 cm. Kartu nupjaunamos ir sunaikinamos vienmetės trumpaamžės piktžolės. Vėliau vejos pjaunamos reguliariai. Žemaūgės žolės (miglės, smilgos) pjaunamos 3-4 cm aukščio, o aukštaūgės (svidrės, raudonieji eraičinai) - 5-6 cm aukščio.

Negalima suvėluoti vejų žolių pjovimo, nes pjaunant aukš­tesnes kaip 10-12 cm žoles apsinuogina jų krūmijimosi cen­trai, ir saulė iškaitina viršutinį velėnos sluoksnį.

Po žiemos, didesnių liūčių, esant dar ne visiškai susiforma­vusiai velėnai, dirva suslūgsta ir pasidaro nestruktūringa. Žolių šaknims trūksta oro. Dirva tampa nestruktūringa ir vejoms senstant. Vejose pradeda plisti samanos - pirmas nestruktū- ringos ir rūgščios dirvos požymis. Dirvos aeraciją pagerinti galima specialiomis šakėmis (smaigais), jomis pavasarį suba­domas dirvos paviršius. Samanas galima išnaikinti, pavasarį vejas tręšiant šarminėmis trąšomis - fosforo ir kalio trąšų mišiniais. Išdžiūvusios samanos iš vejų žolės išgrėbstomos metalinėmis, lapams grėbstyti skirtomis šluotomis, kartu įlei­džiama oro į paviršinį dirvos sluoksnį.Nupjauta sportine veja Landsafto dizainas

Pirmoje augalų vegetacijos pusėje vejas trąšiame azoto trąšomis. Geriausia jas ištirpinti vandenyje ir palaistyti (kurios nors salietros 10 g/10 1 vandens). Tręšiame po kiekvieno arba po kas antro žolės pjovimo.

Išretėjusias vejas galima pataisyti - pavasarį įsėti žolių sėklų. Vejos velėna pradraskoma metaliniu grėbliu arba tvir­tesniais virbalais metaline šluotele ir įsėjama apie 10 g/m2 reikiamo žolių sėklų mišinio. Ant viršaus galima užbarstyti kompostinės žemės arba durpės ir privoluoti. Išplikusius nedi­delius vejų lopinėlius galima pakeisti susiformavusios vejos velėna. Velėna prispaudžiama ir palaistoma.

Per sausras vejas pjauname, palikdami aukštesnes žoles (6-8 cm), ir palaistome.

Vaidelienė J., Vaidelys J. Sodybos tvarkymo ABC. Kaunas: Ūkininko patarėjas, 1999, 144 p.