Kambarinių augalų priežiūra vėlyvą rudenį ir žiemą

Lapkritis – gruodis yra patys tamsiausi metų mėnesiai. Dienos trumpėja, saulės šviesos labai mažai. Šiuo metu blogėja kambarinių augalų augimo sąlygos, sulėtėja medžiagų apykaita ir augalai naudoja maisto medžiagas, kurios buvo sukauptos vasaros metu. Dauguma kambarinių augalų karta per metus turi tam tikrą laiką ilsėtis, todėl jos mažai laistomos arba visai nelaistomos.

Jei šiuo metu augalus gausiai laistysime, skatinsime jų augimą, o augalui neužteks šviesos ir jis ims skursti, apsitrauks pelėsiais, jų lapai pradeda ruduoti ir anksti nukris. Žiemos metu netręšiama arba tręšiame vieną kartą per mėnesį trąšomis, kuriuose mažas azoto (N) procentas. Žydinčius augalus – azalijas, ciklamenus, orhidejas, sanpaulijas, puošniąsias karpažoles ir kt. laistykime šiltu vandeniu, retkarčiais patreškite mineralinių trąšų tirpalu (1 g. litrui vandens). Laistykite tik šiltu vandeniu, nes laistant šaltu vandeniu gali supūti šaknys, lapų kraštai paruduoja,  lapai gelsta ir krenta.lapenis_apželdinimo_paslaugos

lapenis - lapenis_apželdinimo_paslaugos

Nariuotas plokštelis, lapenis (Epiphyllum), ripsalis (Rhipsalis) žiemą auga ir žydi, todėl jie laikomi šiltai (12-16o C), laistomi ir tręšiami. Kaktusai ir sukulėntai laikomi šviesiai, sausai ir vėsiai (8-10o C) temperatūroje, beveik nelaistomi, apie 3 mėnesius. Jei temperatūra aukštesnė, laistoma į mėnesį 1-2 kartus. Taip augalai pailsėję pavasarį gausiai žydės. Araukarijos, aukubos, mirtos, oleandrai, fuksijos, hortenzijos gerai žiemos sausoje ir vėsioje (5-8o C) patalpoje. Augalai laistomi retai.rhipsalis_apželdinimo_paslaugos

rhipsalis - rhipsalis_apželdinimo_paslaugos

Įprastinė augalų priežiūra – valomos dulkės, kad lapai galėtų sugerti saulės šviesą, drėgmę. Nuo pūkuotų lapų dulkės nubraukiamos mažu minkštu sausu šepetėliu. Dideli lapai – kempine, o smulkiais lapais augalai įstatomi į vonią ir nesmarkia srove nupurškiami drungnu vandeniu. Vėsiai ir drėgnai laikomi augalai suserga įvairiomis lygomis – miltlige, pilkuoju puviniu, stiebų, šaknų ir viršūnių puviniu. Pažeistos vietos išplaunamos ir nupurškiamos fungicidais.

Vazonuose ant žemės paviršiaus susidaro baltos, geltonos apnašos. Dažniausiai tai būna druskos, kuriuos susikaupia paviršiuje garuojant vandeniui. Jų atsiranda augalus laistant kietu vandeniu, keletą metų augalai auga toje pačioje žemėje arba žemėje per daug trąšų. Augalus reikia laistyti minkštu arba virintu vandeniu, retkarčiais pakeisti viršutinį žemės sluoksnį, o tręšiant laikytis ant pakuotės nurodytos normos. Kartais ant žemės paviršiaus ir keraminių vazonėlių šonų atsiranda žalių apnašų – tai samanos, jos nekenkia augalams. Dažniausiai atsiranda, kai labai šlapia žemė arba didelė oro drėgmė.

Kad mažiau plistų erkės, skydamariai bei amarai, augalų lapus ir stiebus  reikia dažnai nuplauti šaltoku vandeniu su tabako nuoviru.

Rudenį reikia pasiruošti žemės, kad prireikus turėtumėte augalų persodinimui ir sėjai.