V ejos - neatskiriama želdyno dalis, paryškinanti kitus žel­dyno elementus - medžius, krūmus, gėles. Tai lyg žaliasis kilimo pagrindas, į kurį įaudžiami spalvingi augalų raštai. Tinkamas vejos įrengimas ir tolimesnis jos grožis priklauso nuo dirvos (žemės) paruošimo, tinkamų žolių parinkimo ir kokybiškos sėjos bei tolimesnės priežiūros.

Ypač kruopščiai šiuos darbus turime atlikti, įrengdami reprezentacines vejas. Tai kokybiškiausios vejos, lygia, tan­kia velėna, sodriai žalia žolių spalva, pjaunamos kas 5-7 dienos. Jos beveik nemindžiojamos. Šios vejos yra gėlynų, kitų želdinių fonas, įrengiamos prie administracinių pastatų, sodybų gyvenamojoje ir priesodybio zonose, pagrindiniuose miestų želdynuose.nupjauta dekoratyvine veja nuotraukos Landšafto dizainas

Mažesni reikalavimai keliami pievų (sodų) vejoms. Tai labiausiai paplitusios vejos kaimo sodybose, soduose. Joms parenkami atsparesni mindžiojimui augalai. Tokią veją galima sukurti iš gerai išlygintos natūralios pievos, pamažu išnaikinant plačialapes pievų žoles, dobilus. Tai atliekama reguliariai pjau­nant žolę ir purškiant herbicidus dviskiltėms žolėms naikinti (pavyzdžiui, lontrelą - 10-20 ml/10 1 vandens).

Sporto aikštelių vejos turi būti atsparios mindymui, todėl žolių mišiniuose turi vyrauti šakmastiebinės retakerės žolės, suaugančios į tankią velėną, o dirva turi būti nuolat sausa, greitai sugerti kritulių vandenį.

Gamybinių plotų vejos gali būti užsėjamos arba daromos iš natūralios pievos, du kartus per mėnesį šienaujamos. Dide­lių reikalavimų šioms vejoms nėra, tačiau jos turi būti pakan­kamai tvarkingos.

ŽOLIŲ PARINKIMAS IR SĖJA

Vejoms sėjamos varpinės žolės. Kai kurie sodybų šeimi­ninkai mėgsta baltuosius dobilus, tačiau dekoratyviose vejose jų reikia vengti. Baltieji dobilai, greitai plisdami šliaužiančiais ir įsišaknijančiais stiebais, užstelbia varpines žoles. Nupjauti grei­tai atželia, sužydi ir taip suardo vientisos žalios vejos vaizdą. Vejas su baltaisiais dobilais galime įrengti vaismedžių soduose arba gamybos zonose.

Varpinės vejų žolės pagal krūmijimosi būdą skirstomos į šakniastiebines, retakeres, tankiakeres, šakniastiebines retake- res. Vejoms tinkamiausios šakniastiebines retakerės žolės - pievinės miglės, raudonieji eraičinai. Jos sudaro vienodą, tvir­tą, atsparią mindžiojimui velėną. Tankiakeres žolės - šluot- snulgės, šunažolės - sudaro tankius didelius kerus (kupstus), todėl vejoms netinka. Retakerių žolių - tikrųjų eraičinų, pašarinių motiejukų, aukštųjų avižuolių - kerai nedideli, netvirti, todėl jų žolynas netolygus, retas. Svarbu pasirinkti ne tik tinkamą žolių grupę, bet ir rūšis bei veisles, labiausiai prisitai­kiusias augti vietovės gamtinėse sąlygose. Užsienietiškuose (Vakarų Europos) žolių mišiniuose dažnai didelę dalį žolių sėklų mišinio sudaro daugiametės svidrės, jos sparčiai auga ir pirmaisiais metais sudaro lygią, gražią veją, tačiau pas mus dėl atšiauresnio klimato greitai išretėja, ir vejos pasidaro nedeko- ratyvios. Šios žolės turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 proc.

sėklų mišinio. Vejoms tinkamiausios lietuviškos rajonuotos svidrės, raudonųjų eraičinų ir pievinių miglių veislės 'Veja', 'Šilis', 'Danga'.

Geroms derlingoms dirvoms tinkamiausias etaloninių žolių mišinys - 20-30 proc. raudonųjų eraičinų, 5-10 proc. daugia­mečių svidrių ir likusi dalis - 60-80 proc. - pievinių miglių. Galima sėti raudonųjų eraičinų ir pievinių miglių sėklų mišinį - 20-30 proc. raudonųjų eraičinų ir 70-80 proc. pievinių miglių. Sėklų santykis priklauso nuo dirvos kokybės. Jei dirva labiau užmirkusi, mažiau derlinga, rūgštesnė - didiname raudonųjų eraičinų sėklų kiekį, nes jie atsparesni šioms nepalankioms sąlygoms. Tačiau veja gražesnė, kai daugiau pievinių miglių. Jų lapeliai platesni, ryškesnės žalios spalvos.

Vejų žoles geriausia sėti pavasarį (balandžio-gegužės mė­nesiais) arba rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Patirta, kad tuo metu būna pakankamai drėgmės ir šilumos sėkloms sudygtĮrengta veja išvalytame miške Landšafto dizainas

Veja miške, vejos įrengimo paslaugos - Įrengta veja išvalytame miške Landšafto dizainas
i.

Sėklų norma (100 proc. ūkinės vertės) yra: pievinių miglių - 10-12 g/m2, raudonųjų eraičinų - 18-24 g/m2, daugiamečių svidrių - 18-20 g/m2. Smulkios miglių, smilgų sėklos sėjamos 0,5-1,0 cm gyliu, didesnės eraičinų ir svidrių - 2-3 cm gyliu.

Jei žolių sėklų mišiniai nebūna sudaryti, tada pirmiausia sėjame didesnes sėklas ir įterpiame grėbliuku bei suvoluoja- me, o ant viršaus pasėjame smulkias žolių sėklas ir užpilame persijota lengva žeme arba durpe ir vėl suvoluojame. Jei miglių, smilgų sėklas norime pasėti tolygiau, jas galime sumai­šyti su drėgnomis durpėmis arba smėliu. Sumaišytus žolių sėklų mišinius sėjame vidutiniu gyliu, kad susidarytų optimalios sąlygos įvairaus dydžio sėkloms sudygti. Pasėlio žemės pavir­šius turi būti visą laiką drėgnas, todėl nuolatos drėkinamas smulkialašiais purkštukais, kad dirvos paviršiuje nesusidarytų įdubų. Žolių sėklos sudygsta per 2-3 savaites.

VEJŲ PRIEŽIŪRA

Pirmą kartą vejų žolės pjaunamos, kai užauga iki 10 cm. Kartu nupjaunamos ir sunaikinamos vienmetės trumpaamžės piktžolės. Vėliau vejos pjaunamos reguliariai. Žemaūgės žolės (miglės, smilgos) pjaunamos 3-4 cm aukščio, o aukštaūgės (svidrės, raudonieji eraičinai) - 5-6 cm aukščio.

Negalima suvėluoti vejų žolių pjovimo, nes pjaunant aukš­tesnes kaip 10-12 cm žoles apsinuogina jų krūmijimosi cen­trai, ir saulė iškaitina viršutinį velėnos sluoksnį.

Po žiemos, didesnių liūčių, esant dar ne visiškai susiforma­vusiai velėnai, dirva suslūgsta ir pasidaro nestruktūringa. Žolių šaknims trūksta oro. Dirva tampa nestruktūringa ir vejoms senstant. Vejose pradeda plisti samanos - pirmas nestruktū- ringos ir rūgščios dirvos požymis. Dirvos aeraciją pagerinti galima specialiomis šakėmis (smaigais), jomis pavasarį suba­domas dirvos paviršius. Samanas galima išnaikinti, pavasarį vejas tręšiant šarminėmis trąšomis - fosforo ir kalio trąšų mišiniais. Išdžiūvusios samanos iš vejų žolės išgrėbstomos metalinėmis, lapams grėbstyti skirtomis šluotomis, kartu įlei­džiama oro į paviršinį dirvos sluoksnį.Nupjauta sportine veja Landsafto dizainas

Nupjauta sportine veja vejos įrengimo paslaugos - Nupjauta sportine veja Landsafto dizainas

Pirmoje augalų vegetacijos pusėje vejas trąšiame azoto trąšomis. Geriausia jas ištirpinti vandenyje ir palaistyti (kurios nors salietros 10 g/10 1 vandens). Tręšiame po kiekvieno arba po kas antro žolės pjovimo.

Išretėjusias vejas galima pataisyti - pavasarį įsėti žolių sėklų. Vejos velėna pradraskoma metaliniu grėbliu arba tvir­tesniais virbalais metaline šluotele ir įsėjama apie 10 g/m2 reikiamo žolių sėklų mišinio. Ant viršaus galima užbarstyti kompostinės žemės arba durpės ir privoluoti. Išplikusius nedi­delius vejų lopinėlius galima pakeisti susiformavusios vejos velėna. Velėna prispaudžiama ir palaistoma.

Per sausras vejas pjauname, palikdami aukštesnes žoles (6-8 cm), ir palaistome.

Vaidelienė J., Vaidelys J. Sodybos tvarkymo ABC. Kaunas: Ūkininko patarėjas, 1999, 144 p.