Pavasarį žydintys krūmai

forsythia_forsitijaForsitija (Forsythia)

Šio augalo žiedai būna nuo šviesios iki aukso geltonumo spalvos, žydi nuo kovo iki balandžio mėn. Užauga nuo 1,5 iki 4 metrų aukščio, 1,2 – 2 metrų pločio, statmenos, išsiplečiančios į plotį arba kompaktiškos krūmo formos. Auga saulėtoje iki dalinio šešėlio vietoje, smėlingoje, molingoje ar pralaidžioje žemėje. Reikalauja vidutinio maistinių medžiagų ir vandens kiekio. Karpyti reikia po peržydėjimo, nužydėjusius ūglius reikia apkarpyti iki tvirtų pumpurų. Forstiliją lengva prižiūrėti. Augalas rekomenduojamas mažiems sodams ir laisvai augančioms gyvatvorėms.

 

Magnolia x soulangianaSulanžo magnolija (Magnolia x soulangiana)

Ši magnolija žydi nuo balandžio iki gegužės rožiniais iki rausvai balto žiedais. Užauga iki 4 – 8 metrų aukščio ir 4 – 8 metrų pločio, būna nuo piltuvo formos iki apvalios. Lapai yra tamsiai žalios spalvos. Auga saulėtoje iki dalinio šešėlio vietoje, pralaidžioje ar humusingoje žemėje. Reikalauja maistingo dirvožemio, kuris gali būti nuo rūgštaus iki neutralaus. Maitinimui reikia nuo vidutinio iki didelio maistingų medžiagų kiekio, vidutinio kiekio vandens. Sulanžo magnolija patariama sodinti pavasarį. Tai yra dideliskrūmas arba mažas pievinis medelis, turintis ypač gražius žiedus.

amelanchierarbo_lamarckii_medlievaMedlieva (Amalanchier lamarckii)

Žiedai balti, žydi nuo balandžio iki gegužės. 4 – 6 metrų aukščio, 4 – 6 metrų pločio. Augalas yra piltuvo formos, lengvai nusvyrantis išsiplėtojantis didelis krūmas arba kaip mažaūgis medelis. Auga saulėtoje iki dalinio šešėlio vietoje, pralaidžioje smėlingoje molingoje žemėje. Reikalauja vidutinio maistinių medžiagų ir vandens kiekio. Medlievą lengva prižiūrėti. Gražiausiai atrodo ir labiausiai tinka mažiems sodams arba prie įėjimo į sodą. Gali būti auginamas pavieniui arba kaip žydinčių krūmų gyvatvorė. Gražiai atrodo rudenį. Pritraukia paukščių dėl savo vaisių. Atsparus šalčiui, vėjui ir miesto klimatui.

 

 

Syringa_vulgaris_paprastoji_alyvaPaprastoji alyva (Syringa vulgaris)

Žiedai alyviniai rožinės spalvos, žydi nuo balandžio iki gegužės. 4 – 6 metrų aukščio, 3.5 – 5 metrų pločio, statmeno krūmo formos. Žydejimo metu išleidžia naujas atžalas. Auga saulėtoje iki dalinio šešėlio vietoje, pralaidžioje smėlingoje molingoje žemėje, tarpsta bet kokioje normalioje sodo žemėje. Reikalauja daug maistinių medžiagų ir vidutinio kiekio vandens. Vėlyvą žiemą reikia pjaustyti šakas, kurie auga kreivai arba skersai. Paprastąją alyva nereikalauja sudėtingos priežiūros, medžiai lengvai paplinta po visą soda, jeigu jų neprižiūrėti. Tai yra maloniai kvepiantis augalas.

 

Chaenomeles_svarainiaiSvarainiai (Chaenomeles)

Augalas žydi nuo balandžio iki gegužes raudonai, baltai arba oranžiniai raudonai. Būna iki 8 metrų aukščio ir 6 metrų pločio. Auga saulėtoje vietoje, pralaidžioje ar humusingoje žemėje, bet jam taip pat tinka normali sodo žemė. Normaliam augimui reikia daug maistinių medžiagų o laistyti reikia vidutiniškai. Augalas labai tinka mažiems sodams. Svarainius labai lengva prižiūrėti.

 

 

Viburnum Snowball_paprastasis_putinasPaprastasis putinas (Viburnum opulus)

Žydi nuo gegužes iki birželio grietinėlės baltumo žiedais. Krūmas gali siekti iki 4 metrų aukščio. Jam tinka tiek saulėtos, tiek dalinio šešėlio vietos, bet reikia giliai išpurento dirvožemio ar molingos žemės, tarpsta bet kokioje normalioje sodo žemėje. Reikalauja daug maistingu medžiagų ir vandens, gali nukęsti nuo vasaros karščio ir sausros. Apipjaustyti reikia tik nužydėjusių ūglių galiukus. Paprastąjį putiną lengva prižiūrėti, pritaikytas mažiems sodams, bet gali išleisti atžalas. Reikia įsidėmėti, kad augalas yra nuodingas.

 

Kerria japonica Japoninė kerijaJaponinė kerija (Kerria japonica)

Tai 1–1,5 m (kartais ir iki 2 metrų) aukščio krūmas plonais žaliais stiebais. Žydi aukso spalvos žiedais nuo balandžio iki gegužės. Tinka tiek saulėtos, tiek dalinio šešėlio vietos, pralaidi ar smėlinga molinga žemė, bet gali prisitaikyti prie esamos. Reikalauja vidutinio maistinių medžiagų ir vandens kiekio. Po žydėjimo ūglius reikia nuskinti. Prižiūrėti labai lengva. Pakankamai atspari užterštam orui, ligoms ir kenkėjams, šaltomis žiemomis apšąla. Augant sode lengvai plinta atžalomis.

Ribes sanguineum Raudonasis serbentasRaudonasis serbentas (Ribes sanguineum)

Vidutinio aukščio krūmai (1-2 metrų), lygiomis ir dygliuotomis šakomis Žydi raudonais žiedais nuo balandžio iki gegužės. Auga pralaidžioje ar smėlingoje molingoje žemėje saulėtojoje vietoje. Reikalauja vidutinio vandens ir maistinių medžiagų kiekio. Po peržydejimo reikia nupjauti apie trečdalį augalo, o senesnius krūmus išretinti. Uogos prinoksta liepos – rugpjūčio mėnesiais. Raudonąjį serbentą taip pat labai lengva prižiūrėti.

 

Laburnum x wateri Vaterio pupmedisVaterio pupmedis (Laburnum x watereri)

Džiugina geltonais kaip auksas žiedais nuo gegužės iki birželio. Būna iki 4,5 metro aukščio Jam tinka tiek saulėtos, tiek dalinio šešėlio vietos, pralaidi žemė. Tarpsta bet kokioje normalioje sodo žemėje. Augalą reikia laistyti vidutiniškai. Jam pakanka nuo vidutinio iki didelio maistinių medžiagų kiekio. Tinka mažiems sodams, o prižiūrėti lengva. Kaip ir Paprastasis putinas yra nuodingas.

Kraštovaizdžio statyba

Kraštovaizdžio statyba yra mažos architektūros skirtingų formų kūrimas sklypo laisvos teritorijos dalyje. Pagrindinė landšaftinės statybos užduotis – suformuoti harmoningai organizuotą erdvą, logiškai susijusi su gyvenamaisiais pastatais ir supama erdve. Sėkmingas mažų architektūrinių formų išdėstimas leidžia tiksliai pažymėti sklypo zonas –  poilsio vietą, vietą sporto užsiėmimams, vaikščiojimo erdvę ir t. t.

Prieš pradedant landšafto statybą būtinai reikia padaryti landšafto projektavimą. Šiame etape tyrinėjami reljefo ypatumai, daroma žemės ir vandens analizė, daromi reikiami matavimai. Reikia apgalvoti visus niuansus, išbandyti visas idėjas – nuo stiliaus, apšvietimo ir laistymo sistemų iki baldų išdėstymo. Paskui kuriamas eskizinis projektas, kuris leidžia pilnai įsivaizduoti galutinius landšafto statybos rezultatus.

Dabar galima tiesiai pradėti landšafto statybą – terasų kūrimą, sodo laiptų, pavėsinių, vaikų aikštelių, tvenkinių ir t. t. Tuo pačiu metu sprendžiant šių objektų apšvietimo ir vandens pajungimo klausimus.

Mažosios architektūrinės formos, kuriamos landšafto statybos metu, suteikia sklypui savo nepakartojimą individualumą, estetinį ir neįprastą komfortą.  Prie jų priskiriamos įvairūs įtvarus, grakštūs tilteliai, impozantiniai rotondai, jaukios kepsninės, vaikų aikštelės, o taip pat visokios dekoratyvinės skulptūros, tvoros, suolai ir t. .t

Pavėsinės ir paviljonai leidžia atsipalaiduoti sode bet kuriuo laiku ir esant bent kokiems orams. Jie gali būti atviri arba užstiklinti. Dažniausiai jas patalpina aukštesnėse vietose, iš kurių atsiveria patys nuostabiausi vaizdai. Kartais pavėsinė yra panaudojama kaip valgykla, šiam tikslui joje pastatomas valgomasis  stalas. Labai efektyviai atrodo pavėsinės, apaugusios vijokliniais augalais – klematisais, gebenėmis ir vijoklinėmis rožėmis. pavesine

Aukštesnėse vietose, iš kurių atsiveria nuostabūs supamų peizažų vaizdai, išdidžiai atrodo viksvuolės ir  belvederi. Belvederi, skirtingai nuo viksvuolių, gali būti ne tik apvalios formos, bet ir kitų formų – kvadratinės, daugiakampio, trikampio ir t. t. Be to belvederiui nebūtinai reikalingas kupolas.

Pergolai ir triljažai landšafto statyboje yra grakščios grotelės, kurios tarnauja vijoklinėms gėlėms kaip atrama. Su jų pagalba atskiriamos sodo zonos, kartais jas panaudoja šešėliui sukurti pėsčiųjų zonose ir poilsio aikšteliuose. Pergola, skirtingai nuo treljažo turi stoginę. Ją dažnai pastato šalia sodo suoliukų.

Landšafto statyboje sodo baldai yra suprantami kaip įvairūs sodo suoliukai, stalai, tentai, skėčiai, kėdės. Pagrindinis reikalavimas sodo baldams yra stabilumas ir atsparumas lauko aplinkai, tačiau tuo pačiu laiku juos turi būti patogūs ir estetiški.

Šiandien landšafto statyboje tapo itin populiarūs barbekiu zonos – vietos maisto gaminimui lauke. Dažniausiai tai būna krosnis su metalinėmis grotelėmis, šalia kurios įrengiama speciali malkų ir instrumentų niša.

Šeimos, kurios turi vaikų, yra labai aktuali vaikų aikštelių statyba sklypo teritorijoje. Čia įrengiamos įvairios sūpuoklės, čiuožyklos ir smėlio aikštelės.

Tvenkinių įforminimui landšafto statyboje naudojami įvairūs grakštūs tilteliai – lenkti, plokšti, su turėklais ir be, mediniai, metaliniai, iš natūralaus akmens ir t.t.dekorativinis sodo tiltelis

Įvairios tvoros taip pat priskiriamos prie landšafto statybos objektų – jie ne tik turi izoliacijos ir sklypų skirimo funkcijas, bet ir vaidina svarbią dekoratyvinę vaidmenį. Jų pagalba sklypas nėra netvarkingas, o atrodo atstovaujamai ir įspūdingai. Papuošti sklypą taip pat galima įvairiomis skulptūromis, vazonėliais, fontanais.

Ne lengvoje, bet įdomioje landšafto statyboje, jums gali padėti UAB „Landšafto dizainas" specialistai. Mes padėsime apsispręsti dėl didelės objektų įvairovės landšafto statyboje, atsižvelgsime į jūsų pageidavimus ir skonius, ir greičiausiu laiku padarysime aukščiausios kokybės landšaftinius darbus.

Vandens telkinio priežiūra

vandens telkinis

  • Jei į vandens telkinį pilsite šiek tiek naujo vandens, atkreipkite dėmesį, kad jame būtų kuo mažiau priemaišų. Geriausia – švarus lietaus vanduo. Vandentiekio netinkamas – jis pernelyg kietas, t.y. jame per daug mineralinių medžiagų.
  • Jei pripylus vandens tvenkinyje vanduo drumstas, nekeiskite jo, nes mikroorganizmai dar greičiau išplis. Palaukite, kol jie sunyks ir vanduo praskaidrės.
  • Bet kokiu atveju stebėkite, kad organinės atliekos (kanalizacijų vanduo, aplink komposto krūvą susitelkęs vanduo ir pan.) nepatektų į baseiną. Tada padaugėtų mikroorganizmų ir dumblo, baseinas pradėtų dvokti. Saugokite, kad valant telkinį teršalai vėl į jį nepatektų.
  • Per tvenkinį galite permesti tankų tinklą – į vandenį nepaklius medžių lapai, kurie gali užkimšti filtravimo sistemą.
  • Pasirūpinkite, kad paukščiai galėtų nutūpti tvenkinyje. Juk taip smagu stebėti jų maudynes ryte! Žinoma, paukščiai teršia tvenkinį, jį reikia valyti, tačiau tai nėra sudėtinga – iš akmenų įrenkite salelę, kur jie galėtų nutūpti.

Courther, J. Puikios idėjos jūsų sodui

Kas per gėlė juka?

Tarptautinių žodžių žodyne Juka apibrėžiama kaip daugiametis medėjantis augalas Yucca, paplitęs Centrinėje Amerikoje. Iš kai kurių rūšių lapų gaminamas pluoštas. Daugelis rūšių auginama kaip dekoratyviniai augalai.

Juka priklauso agavinių šeimai (Agavaceae), klasė Lilliopsida, skyrius Magnoliophyta, lelijiniių (Liliidae) poklasis. Juka dėl savo kuodo dažnai vadinama palmine lelija, bet ji tikrai nėra palmė. Jos smailūs, standūs, labai dekoratyvūs lapai, o žiedai atrodo kaip didžiulės pakalnutės.

Yucca elephantipes Juka
Yucca elephantipes

Yucca gloriosa
Yucca gloriosa

Yucca aloifolia Juka
Yucca aloifolia

Yucca recurvifolia
Yucca recurvifolia

Augalai panašiai kaip žmonės: vienas su metais vis gražėja, o kitas praranda formą. Palminės jukos taipogi su metais išstypsta, o apačioje nebelieka lapų. Bet tai nereiškia, kad toks egzempliorius turi keliauti į komposto krūvą., nes iš „miegančių akių“, tinkamai apdorojus, galima pažadinti naują gyvybę. Su aštriu peiliu supjaustyti kotą 20cm ilgio gabalais, kuriuos po to pasodinti į durpių ir smėlio mišinį (vazonėlyje) ir supurtyti. Truputį šaknų formavimo hormono – natūrali medžiaga ir dumblių – uždedama ant apatinių pjūvio vietų. Reikia būti atidiems ir nepasodinti galva žemyn.

Paliejus uždėti folijos krepšelį – jis tarnaus kaip mini šiltnamis. Reikia nepamiršti laikas nuo laiko vėdinti. Šaknys susidaro per porą savaičių, po to persodinama į kitą indą, o po keletos mėnesių juka jau įgauna formą.

Dar vienas patarimas namų šeimininkėms, auginančioms Yucca elephantipes: ši juka gana stambi ir, jei ji per didelė užaugo, galima tiesiog nupjauti ir jos kamieną padalinti. Atskirti gabalai gana greitai išleidžia šaknis, o neilgai trukus susprogsta.

Juką tinka auginti ne tik patalpoje, bet ir balkone, darželyje, sode. Jukos paprastai žydi vasarą po 10 metų. Jų augimo periodas pavasarį ir vasarą, o rudenį ir žiemą ramybės periodas. Paprastai jukos dauginamos atžalomis su dalimi šaknų. Atskiriant šaknis atsiradusią žaizdą reikia apibarstyti medžio anglies milteliais, apdžiūvus žaizdai, sodinti. Persodinti kasmet reikia tik jaunus augalus, senesnius augalus pakanka persodinti kas 2 metai. Jukoms tinka vidutinio sunkumo puveninė žemė. Augalus laikyti šviesioje, vėsioje patalpoje (nežemesnėje kaip +7), o gegužės mėnesį galima išnešti į lauką. Prie saulės reikia augalą pratinti pamažu. Vasarą jukas reikia kas savaitė tręšti, laistyti gausiai, o lapus dažnai apipurkšti.

Yucca aloifolia tinka auginti kubile. Pasibaigus vasarai, prieš pirmąsias šalnas augalus įnešti į patalpą. Atėjus ramybės periodui žemė turi būti nelabai drėgna. Esant netinkamai priežiūrai gali užpulti amaras.

Yucca gloriosa siebas nelabai aukštas, apatiniai lapai nusvirę, žiedynas 100cm ilgio. Yucca aloifolia stiebas plonas, aukštas, kalavijo formos lapai viršūnėje (50-100), lapų ilgis 30-45cm, žiedynstiebis 60cm ilgio.

Yucca recurvifolia stiebas trumpas, 60-90 cm ilgio lapai nusvirę, žiedynas didelis.
Yra maždaug 40 rūšių, pvz.:

  • Aloe Yucca Yucca aloifolia L.
  • Y. angustissima Engelm. ex Trel.
  • Y. arkansana Trel.
  • Y. baccata Torr.
  • Y. baileyi Woot. & Standl.
  • Joshua Tree Yucca brevifolia Engelm.
  • Y. campestris McKelvey
  • Y. constricta Buckl.
  • Y. elata (Engelm.) Engelm.
  • Y. elephantipes – Ši rūšis ir pas mus paplitus kaip kambarinis augalas.
  • Y. faxoniana (Trel.) Sarg.
  • Y. filamentosa L. – Šios rūšies jukios sutinkamos darželiuose, soduose ir žydi birželio/liepos mėnesiais
  • Y. glauca Nutt.
  • Y. gloriosa L.
  • Y. guatemalensis Baker
  • Y. harrimaniae Trel.
  • Y. karlsruhensis Graebn.
  • Y. louisianensis Trel.
  • Y. necopina Shinners
  • Y. pallida McKelvey
  • Y. reverchonii Trel.
  • Y. rupicola Scheele
  • Y. schidigera Roezl ex Ortgies, "Mojave Yucca"
  • Y. schottii Engelm.
  • Y. tenuistyla Trel.
  • Y. thompsoniana Trel.
  • Y. torreyi Shafer
  • Y. treculeana Carr.
  • Y. whipplei Torr.

http://www.arzinai.lt/