GĖLYNŲ SĄVOKA IR ĮVAIROVĖ

Didelis gėlynas po pušimisDekoratyvumo požymiais ir bioekologinėmis savybėmis suderinti augalai, turintys apibrėžtą plotą ir formą bei dažniausiai atliekantys dekoratyviųjų akcentų funkcijas želdynų sistemoje, yra vadinami gėlynais.

Gėlynuose gali būti auginami vaistiniai, prieskoniniai arba medingieji augalai, kartu pasižymintys ir dekoratyvinėmis savybėmis.

Kvapiąsias gydomąsias medžiagas kaupiantys augalai dažnai auginami sanatorijų arba poilsiaviečių gėlynuose, kurie įrengiami aerofitoterapinėse aikštelėse. Kvapūs dekoratyvūs ir vaistiniai augalai sodinami akliesiems ir silpnaregiams skirtose augalų ekspozicijose.

Gėlynus galima sukurti ir iš dekoratyviųjų laukinių augalų, jie geriausiai augs vietovės gamtinėse sąlygose bei gerai derės miško parkuose, kaimo sodybose.

Urbanizuotos teritorijos gėlynai formuojami taisyklingų formų, stengiantis išryškinti jų spalvingumą. Čia sodinamos ilgai žydinčios, dažniausiai introdukuotos vienmetės gėlės. Kraštovaizdžio želdynuose gėlynai daromi kuo natūralesni, paprastų formų, stengiantis gėlyną ir jo augalus kuo natūraliau susieti su kitais želdynų komponentais (medžiais, krūmais, reljefu, vandens telkiniais).

GĖLYNŲ VIETA IR IŠDĖSTYMAS SODYBOSE

Lietuviai nuo seno mėgo gėles, todėl daugelyje sodybų jų gausu ir dabar. Gal tik šiuolaikinių, racionaliai tvarkomų sodybų šeimininkai, taupydami želdinių priežiūrai skirtą laiką, dažnai gėlių atsisako arba jų augina nedaug, o vietoj jų sodina visžalius arba žydinčius krūmus.

Tačiau daugelyje sodybų gėlės vyrauja visur. Dažnai jos sodinamos pakrikai, neapgalvotai, be aiškios sistemos, maišant įvairių bioekologinių grupių gėles. Todėl nevienoje sodyboje šalia rožių rasime prisodintų vienmečių gėlių arba kartu su daugiametėmis gėlėmis – iš kambario išneštas agavas, kaktusus, pelargonijas, fuksijas arba kitas kambarines gėles. Tokie be saiko ir aiškaus derinimo gėlynai sukelia netvarkingumo įspūdį, neatspindi natūralios gamtos dėsnių. Nemažai derinių, kur šalia sausringų vietų augalų sodinami vandens pakrančių augalai, arba šalia šviesomėgių’ – ūksmę mėgstantys. Kuriantiems sodybų gėlynus, pravartu žinoti: gėlynai, kaip ir visi želdynai, išdėstomi sodybos pakraščiuose, nesuardant ir taip nedidelių sodybos žaliųjų erdvių; geriau įrengti vieną didesnį negu keletą mažų gėlynėlių; vienos zonos gėlynai turėtų būti tarpusavyje susiję, o jei įrengti skirtingos formos ir apsodinti skirtingų bioekologinių grupių gėlėmis – atskiriami sumedėjusiais želdiniais;

gėlynai įrengiami matomiausiose vietose; arčiau pastatų, įvažiavimo, takų dažniau įrengiami taisyklingų formų, o sodybos poilsiavietėse, kur vyrauja kraštovaizdžio želdynai – įvairesnių kontūrų gėlynai (pastarieji labiau tinka ir nelygaus reljefo vietose);

rožės auginamos taisyklingos formos gėlynuose; nepatartina viename gėlyne sodinti kelių bioekologinių grupių (vienmečių su daugiametėmis ir kt.) bei skirtingas augimo sąlygas mėgstančių gėlių;

dideliuose gėlynuose sodinama daugiau aukštaūgių (didelių) gėlių, o mažuose – žemaūgių. Tai natūraliau susieja gėlynus su aplinka.

Visai mažuose priesodybių sklypuose sunku pasodinti visas norimas gėles. Tokiu atveju geriau pasirinkti kurią nors labiausiai patikusią gėlių grupę ir surinkti kuo įvairesnių tos grupės augalų (pavyzdžiui, šilokų, perkūnropių, lauko paparčių ar viržių, dekoratyvių varpinių augalų bei kt.). Dalis šių augalų gali augti gėlynuose, o kita dalis – įvairiose gėlinėse, pastatytose prie namo, didesnėse terasose, lauko laiptų aikštelėse. Tos pačios gėlės gali augti ir balkonų loveliuose ar net konteineriuose ant plokščių pastatų stogų.

Kai kurios mūsų įrengtus gėlynus galite pamatyti galerijoje.

Taip pat labai svarbus dalykas yra gėlyno ir viso kiemo apšvietimas. Daugiu apie tai skaitykite šiame puslapyje.