GĖLYNŲ SĄVOKA IR ĮVAIROVĖ

Dekoratyvumo požymiais ir bioekologinėmis savybėmis suderinti augalai, turintys apibrėžtą plotą ir formą bei atliekantys dekoratyviųjų akcentų funkcijas želdynų sistemoje, vadinami gėlynais.

Gėlynuose gali būti auginami vaistiniai, prieskoniniai arba medingieji augalai, kartu pasižymintys ir dekoratyvinėmis savybėmis. Kvapiąsias gydomąsias medžiagas kaupiantys augalai dažnai auginami sanatorijų arba poilsiaviečių gėlynuose aerofitoterapinėse aikštelėse. Kvapūs dekoratyvūs ir vaistiniai augalai sodinami akliesiems ir silpnaregiams skirtose ekspozicijose.

Gėlynus galima kurti ir iš dekoratyviųjų laukinių augalų – jie geriausiai augs vietovės gamtinėse sąlygose bei derės miško parkuose, kaimo sodybose. Urbanizuotose teritorijose gėlynai formuojami taisyklingų formų, išryškinant jų spalvingumą. Čia sodinamos ilgai žydinčios, dažniausiai introdukuotos vienmetės gėlės. Kraštovaizdžio želdynuose gėlynai daromi kuo natūralesni, paprastų formų, stengiantis juos susieti su kitais želdynų komponentais (medžiais, krūmais, reljefu, vandens telkiniais).

GĖLYNŲ VIETA IR IŠDĖSTYMAS SODYBOSE

Lietuviai nuo seno mėgo gėles, todėl daugelyje sodybų jų gausu. Šiuolaikinių, racionaliai tvarkomų sodybų šeimininkai, taupydami priežiūros laiką, dažnai gėlių atsisako arba jų augina nedaug, sodindami visžalius ar žydinčius krūmus.

Dažnai gėlės sodinamos pakrikai, be aiškios sistemos, maišant skirtingų bioekologinių grupių augalus. Todėl šalia rožių gali būti prisodintos vienmetės gėlės arba kartu su daugiametėmis – kambarinės augalų rūšys, pvz., agavos, kaktusai, pelargonijos, fuksijos. Tokie gėlynai gali atrodyti netvarkingi ir neatspindi natūralios gamtos dėsnių.

Gėlynai, kaip ir visi želdynai, išdėstomi sodybos pakraščiuose, nesuardant nedidelių žaliųjų erdvių. Patartina įrengti vieną didesnį gėlyną, o ne keletą mažų. Vienos zonos gėlynai turėtų būti tarpusavyje susiję; skirtingų formų ir bioekologinių grupių gėlynai geriausia atskirti sumedėjusiais želdiniais.

Gėlynai įrengiami matomiausiose vietose: arčiau pastatų, įvažiavimo, takų dažniau taisyklingų formų, o sodybos poilsiavietėse – įvairesnių kontūrų, labiau tinkamų nelygaus reljefo vietoms.

Rožės auginamos taisyklingos formos gėlynuose. Nepatartina viename gėlyne sodinti kelių bioekologinių grupių ar augalus, mėgstančius skirtingas augimo sąlygas. Dideliuose gėlynuose sodinama daugiau aukštaūgių, mažuose – žemaūgių. Tai natūraliau susieja gėlynus su aplinka.

Mažuose priesodybių sklypuose geriau pasirinkti vieną labiausiai patikusią gėlių grupę ir surinkti įvairių tos grupės augalų (pvz., šilokai, perkūnropės, lauko paparčiai, viržiai, dekoratyvūs varpiniai augalai). Dalį augalų galima sodinti gėlynuose, o kitus – įvairiose gėlinėse, terasose, lauko laiptų aikštelėse, balkonų loveliuose ar net konteineriuose ant plokščių stogų.

Kai kurios mūsų įrengtų gėlynų nuotraukos yra galerijoje.

Taip pat labai svarbus yra gėlyno ir viso kiemo apšvietimas. Daugiau apie tai skaitykite šiame puslapyje.