Medžių kirtimas savo sklype: kada reikia leidimo ir kaip jį gauti

Autorius: Igor Artyushenko, UAB „Landšafto dizainas“ direktorius. Apželdinimo darbus Vilniaus regione atliekame nuo 2004 m.

Sklypas jūsų, medis jūsų – bet nupjauti jį ne visada galite savo nuožiūra. Lietuvoje dalis medžių net privačioje žemėje yra saugotini. Jiems nukirsti ar stipriai apgenėti reikia savivaldybės leidimo, o be jo gresia bauda ir žalos atlyginimas. Šiame straipsnyje – kaip sužinoti, ar jūsų medis saugotinas, kada leidimo reikia ir kaip jį gauti Vilniuje.

Svarbu: tai ne teisinė konsultacija. Taisyklės keičiasi, o kiekviena savivaldybė leidimus išduoda pagal savo tvarką, todėl prieš kirsdami visada pasitikrinkite savo savivaldybėje.

Kas yra saugotinas medis

Ar medis saugotinas, lemia trys dalykai: žemės sklypo paskirtis (ji nurodyta Registrų centro išraše), medžio rūšis ir kamieno skersmuo, matuojamas 1,3 m aukštyje. Kriterijus tvirtina Vyriausybė.

Aplinkos ministerijos išaiškinimu, privačiuose gyvenamosios paskirties sklypuose (vienbučių, dvibučių, daugiabučių namų teritorijose) saugotini yra tokie medžiai kaip ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, skroblai, bukai, guobos, beržai, pušys ir kt.:

• mieste – kai kamieno skersmuo 20 cm ir daugiau;

• už miesto ribų – kai 30 cm ir daugiau.

Žemės ūkio ir rekreacinės paskirties privačiuose sklypuose tos pačios rūšys saugotinos nuo 30 cm. Pakrantės apsaugos juostoje ribos dar griežtesnės – kai kurie medžiai saugotini jau nuo 12 cm, o kadagiai – aukštesni nei 3 m.

Kaip greitai pasimatuoti: apjuoskite kamieną 1,3 m aukštyje siuvėjo centimetru ir apimtį padalinkite iš 3,14. Apimtis 63 cm ir daugiau reiškia, kad skersmuo jau apie 20 cm.

Ko sąraše paprastai nėra: naminių vaismedžių ir vaiskrūmių, drebulių, baltalksnių, uosialapių klevų, lazdynų. Jiems leidimo nereikia. Pilną rūšių sąrašą rasite Vyriausybės patvirtintuose saugotinų želdinių kriterijuose.

Kada reikia leidimo

Leidimas reikalingas, jei saugotiną medį norite:

• nukirsti arba kitaip pašalinti;

• intensyviai genėti – tai yra pašalinti daugiau kaip 30 % lajos tūrio.

Įprastas, saikingas genėjimas – sausų, lūžusių ar į stogą įsirėžusių šakų pašalinimas, lajos praretinimas – leidimo nereikalauja, jei nupjaunama mažiau nei 30 % lajos. Ši riba svarbi ne tik dėl įstatymo: per stipriai apgenėtas didelis medis dažnai atsako krūva vandeninių ūglių ir ima nykti.

Kaip gauti leidimą Vilniuje

1. Patikrinkite sklypą. Vilniaus savivaldybė turi interaktyvų želdynų žemėlapį: įvedę adresą ar sklypo unikalų numerį, matysite, ar sklype yra inventorizuotų saugotinų medžių. Kai kuriems iš jų taikomi didesni atkuriamosios vertės įkainiai.

2. Pateikite prašymą. Per paslaugos.vilnius.lt (paslauga Nr. 38). Privačiam sklypui be statybų reikia pridėti sklypo planą.

3. Laukite sprendimo. Savivaldybė nurodo, kad išsamus prašymas išnagrinėjamas per 20 darbo dienų, o neišsamus grąžinamas su pastabomis per 5 dienas.

4. Sumokėkite kompensaciją. Net gavus leidimą, už nukertamą saugotiną medį mokama jo atkuriamosios vertės kompensacija. Savivaldybė dar prašo pasodinti naujų medžių, kurių bendras kamienų skersmuo atitiktų pašalinto.

Vilniaus savivaldybė taip pat prašo apie planuojamą mažesnių, nesaugotinų medžių kirtimą privačiame sklype pranešti el. paštu savivaldybe@vilnius.lt. Kitose savivaldybėse tvarka gali skirtis – Vilniaus rajono, Kauno ar kitų savivaldybių taisykles rasite jų svetainėse.

Kas gresia kertant be leidimo

Aplinkos ministerijos duomenimis, už neteisėtą saugotinų želdinių sunaikinimą gyventojams skiriama 60–200 € administracinė bauda. Be to, privaloma atlyginti žalą, kuri skaičiuojama pagal kelmo skersmenį – nuo 3 iki 13 € už kiekvieną centimetrą, priklausomai nuo rūšies, ir dar gali būti dauginama pagal medžio vietą. Vilniaus savivaldybė perspėja, kad toks atlyginimas gali siekti dešimt kartų daugiau nei medžio atkuriamoji vertė. Ne veltui 15min.lt šia tema rašė, kad Vilniuje už saugotino medžio nukirtimą gali tekti pakloti įspūdingas sumas.

Kai medis griūva: avarinis atvejis

Jei po audros saugotinas medis tapo pavojingas žmonėms, pastatams ar eismui, jį galima pašalinti nedelsiant, be išankstinio leidimo. Tačiau per 3 darbo dienas būtina raštu informuoti savivaldybę: nurodyti vietą ir pridėti bent tris nuotraukas – prieš darbus ir po jų iš skirtingų pusių. Todėl pirmiausia nufotografuokite, tik tada pjaukite.

Kada geriausia kirsti ir genėti

Viešuosiuose želdynuose saugotinų medžių kirsti ir intensyviai genėti negalima nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. – tai paukščių perėjimo laikas. 2022 m. Aplinkos ministerija nurodė, kad privatiems želdynams šis draudimas netaikomas, tačiau vėlesniuose savivaldybių ir specialistų išaiškinimuose jis minimas plačiau. Mūsų patarimas paprastas: didesnius kirtimo ir genėjimo darbus planuokite ne paukščių perėjimo metu, o prieš pjaudami bet kokį medį pavasarį ar vasarą apžiūrėkite, ar jame nėra lizdo.

Geriausias laikas daugumai lapuočių – vėlyvas ruduo ir žiema, kai medžiai be lapų: matyti visa lajos struktūra, o žemė įšalusi ir technika mažiau gadina veją. Išimtis – beržai ir klevai: pavasarį jie gausiai „verkia“ sultimis, todėl juos geriau genėti vasaros pabaigoje arba rudenį.

Statybų metu medžiai saugomi atskirai. Vilniaus savivaldybė prašo aptverti medį 2 m spinduliu, tranšėjas kasti ne arčiau kaip 3 m nuo kamieno, o arčiau nei 1,5 m nuo šaknų kasti tik rankomis. Po medžiais nesandėliuoti medžiagų ir nestatyti sunkios technikos.

DUK

Reikia apgenėti medžius?

Genime vaismedžius, dekoratyvinius medžius ir krūmus, formuojame pušis, tvarkome gyvatvores. Jei abejojate, ar medis saugotinas ir ar jam reikia leidimo, atvažiuosime, pamatuosime ir pasakysime, kaip elgtis. Skambinkite +370 614 97477 arba rašykite info@ldizainas.com. Daugiau – sodo priežiūros paslaugos puslapyje.