Rožių priežiūra: laistymas, tręšimas, ligos ir paruošimas žiemai

Autorius: Igor Artyushenko, UAB „Landšafto dizainas“ direktorius. Apželdinimo darbus Vilniaus regione atliekame nuo 2004 m.

Rožės reikalauja daugiau dėmesio nei dauguma sodo augalų, bet atsilygina žydėjimu nuo birželio iki šalnų. Šiame straipsnyje – visa rožių priežiūra per metus: kur sodinti, kaip laistyti ir tręšti, kaip apsaugoti nuo ligų ir paruošti žiemai. Apie genėjimą išsamiai rašėme atskirame straipsnyje „Rožių genėjimas: kada ir kaip genėti“, čia jį apžvelgsime trumpai.

Kokių rožių būna ir kodėl tai svarbu

Nuo rožių grupės priklauso, kiek jai reikės priežiūros, ypač žiemą.

• Arbatiniai hibridai – stambūs pavieniai žiedai ant ilgų stiebų. Gražiausi skynimui, bet lepiausi: žiemai būtina uždengti.

• Floribundos – žydi gausiais žiedynais beveik visą vasarą. Atsparesnės, bet uždangos taip pat reikia.

• Vijoklinės rožės – ilgi stiebai, auginami prie atramų, arkų, sienų. Žiemą jas reikia nuimti nuo atramos ir pridengti arba apvynioti.

• Parko ir krūminės rožės, ypač kanadietiškos selekcijos, – ištvermingiausios. Dažniausiai peržiemoja be uždangos ir mažiau serga.

• Dengiamosios (žemaūgės) rožės – plinta į šonus, tinka šlaitams ir bordiūrams.

Vieta ir dirva

Rožei reikia saulės – bent 6 valandų per dieną. Geriausia vieta, kur šviečia rytinė saulė: ji greitai nudžiovina rasą nuo lapų, o tai mažina grybinių ligų riziką. Vieta turi būti vėdinama, bet ne skersvėjuje. Nesodinkite rožių po medžiais ir prie pat sienų, kur stovi tvankus oras.

Tinka derlinga, puri, laidi, neutrali ar silpnai rūgšti (pH 6–7) dirva. Ten, kur ilgai augo kitos rožės, dirva „pavargsta“ – naujos rožės tokioje vietoje auga prastai. Jei sodinate į seną rožyną, sodinimo duobėje pakeiskite žemę.

Sodinimas

Plikomis šaknimis parduodamas rožes sodinkite balandį–gegužę arba rudenį, iki spalio vidurio. Prieš sodinant šaknis kelioms valandoms pamerkite į vandenį. Vazonuose išaugintas rožes galima sodinti visą sezoną.

• Iškaskite apie 50×50 cm duobę ir užpildykite ją derlinga žeme su kompostu.

• Skiepytas rožes sodinkite taip, kad skiepijimo vieta būtų 4–5 cm po žeme. Taip ji geriau apsaugota nuo šalčio, o rožė išaugina daugiau savų ūglių.

• Atstumai: arbatiniams hibridams – 40–50 cm, floribundoms – 30–40 cm, parko rožėms – 80–100 cm.

Laistymas

Rožės mėgsta gilų, bet retą laistymą. Įsitvirtinusioms rožėms papildomo laistymo reikia tik per sausrą: Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) pataria tada kartą per savaitę gausiai palaistyti, 5–10 litrų vienam krūmui. Jaunas, ką tik pasodintas rožes ir rožes vazonuose laistykite dažniau. Paviršinis laistymas kasdien po truputį skatina šaknis augti paviršiuje, ir augalas tampa jautresnis sausrai.

Svarbiausia taisyklė – laistyti prie šaknų, ne ant lapų, ir geriau ryte. Šlapi lapai, ypač vakare, – tiesus kelias į juodąją dėmėtligę. Todėl rožynui netinka vejos purkštuvai: jei sode yra automatinė laistymo sistema, rožėms verta įrengti atskirą zoną su lašeliniu laistymu.

Dirvą aplink rožes mulčiuokite 5 cm sluoksniu komposto ar smulkintos žievės, palikdami apie 10 cm tarpą aplink stiebus. Mulčias sulaiko drėgmę ir stabdo piktžoles.

Tręšimas

• Pavasarį, po genėjimo, kai pradeda augti ūgliai, – azoto turinčiomis trąšomis arba kompostu.

• Po pirmo žydėjimo (liepą) – antrą kartą, specialiomis rožių ar kompleksinėmis trąšomis.

• Nuo rugpjūčio vidurio azoto nebeduokite. Vokiečių rožių augintojai „Rosen Tantau“ pataria tada paskutinį kartą patręšti kalimagnezija: kalis padeda ūgliams sumedėti ir rožei geriau peržiemoti, o vėlyvas azotas augina minkštus ūglius, kurie žiemą nušąla.

Genėjimas trumpai

Pagrindinis genėjimas – pavasarį, kai pražysta forsitijos (Lietuvoje dažniausiai kovo pabaigoje–balandžio pradžioje). Vasarą nukirpkite nužydėjusius žiedus iki pirmo stipraus lapo su penkiais lapeliais – rožė greičiau žydės vėl. Rudenį tik lengvai patrumpinkite ilgiausias šakas. Kaip genėti kiekvienos grupės rožes, išsamiai rašėme straipsnyje apie rožių genėjimą.

Visada išpjaukite ūglius, kurie dygsta iš šaknų žemiau skiepijimo vietos. Tai laukinio poskiepio atžalos, dažnai su smulkesniais, kitokios spalvos lapais. Paliktos jos nustelbia kultūrinę rožę.

Ligos ir kenkėjai

• Juodoji dėmėtligė – juodos dėmės lapuose, lapai gelsta ir krenta. Dažniausia rožių liga drėgnomis vasaromis. Pažeistus lapus nuskinkite ir išneškite, rudenį surinkite nukritusius lapus. Rimtesniu atveju purkškite fungicidu. Praktinis patarimas: stipriai apsikrėtusios rožės stiebus vasarą galima patrumpinti perpus – nauji ūgliai būna atsparesni už senus lapus.

• Miltligė – baltos apnašos ant lapų ir pumpurų, ypač kai dienos karštos, o naktys drėgnos. Padeda retesnis sodinimas, laistymas prie šaknų ir fungicidai.

• Rūdys – oranžinės pūslelės apatinėje lapų pusėje. Pažeistus lapus pašalinkite.

• Amarai – kolonijos ant jaunų ūglių ir pumpurų. Dažniausiai pakanka nuplauti stipria vandens srove. Didelių kolonijų atveju naudokite insekticidą.

• Voratinklinės erkės – smulkūs taškeliai ir voratinkliai lapų apačioje, dažniausiai per sausrą ir karštį.

Geriausia apsauga – prevencija: vėdinama vieta, laistymas ryte prie šaknų, rudenį sutvarkyti nukritę lapai. Rinkdamiesi naujas rožes, ieškokite ligoms atsparių veislių – jos pažymimos ADR ženklu.

Rožių paruošimas žiemai

Lietuvoje dažniausiai rožes pražudo ne vien šaltis, o šlapios žiemos, atlydžiai ir per anksti uždėta uždanga, po kuria jos išpūva.

1. Nuo rugpjūčio nebetręškite azotu, tik kaliu.

2. Nuo rugsėjo vidurio nebeskinkite nužydėjusių žiedų – rožė pradės brandinti ūglius žiemai.

3. Rudenį surinkite nukritusius lapus ir išneškite, nuravėkite ir supurenkite dirvą, ilgiausias šakas patrumpinkite, kad tilptų po danga.

4. Kai dirva šiek tiek įšąla (dažniausiai lapkritį), apkaupkite krūmo pagrindą 20–25 cm kauburiu. Vilniaus universiteto botanikos sodo specialistai pataria tam naudoti sausas durpes ar pjuvenas. Jei kaupiate žeme, atsineškite jos iš kitos sodo vietos – kasdami prie pat krūmo pažeisite šaknis.

5. Ant viršaus arbatinius hibridus ir floribundas pridenkite eglišakėmis – jos sudaro oro tarpą ir sulaiko sniegą – arba agroplėvele ant karkaso. Nedenkite per anksti ir niekada nedenkite polietilenu.

Vijoklines rožes atsargiai nuimkite nuo atramos, nulenkite ant eglišakių pakloto ir pridenkite. Jei stiebai per stori lenkti, apvyniokite juos keliais sluoksniais agroplėvelės ant atramos. Štambines rožes nulenkite arba lają apvyniokite agroplėvele, o kamieną apšiltinkite. Parko ir kanadietiškas rožes dažniausiai pakanka apkaupti.

Pavasarį uždangą nuimkite palaipsniui balandį, apniukusią dieną, kad pavasario saulė nenudegintų ūglių. Atkaupkite, kai praeina stiprios šalnos, ir tada genėkite.

Kodėl rožė nežydi ar žydi menkai

• Per mažai saulės – rožė ištįsta ir krauna mažai pumpurų.

• Per daug azoto – daug lapų, mažai žiedų.

• Neteisingai nugenėta – ypač vijoklinės rožės, kurių daugelis žydi ant pernykščių stiebų.

• Užaugo laukinės atžalos – poskiepis nustelbė kultūrinę dalį.

• Nušalo arba išpuvo žiemą – rožė atauga nuo šaknų, bet tais metais žydi silpnai.

Rožių priežiūros kalendorius

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Norite rožyno, kuris žydėtų be rūpesčių, ar reikia pagalbos prižiūrint jau esamą? Padedame parinkti veisles ir pasodinti, o sezono metu – prižiūrėti pagal sodo priežiūros abonementą. Plačiau – sklypų apželdinimas.