
Autorius: Alen Artyushenko, UAB „Landšafto dizainas“. Vejos laistymo sistemas Vilniuje ir Vilniaus rajone įrengiame nuo 2004 m., įgyvendinome daugiau nei 300 projektų.
Hunter MP Rotator purkštuvas geriausiai veikia, kai prie antgalio yra apie 2,8 bar. Vokiečių Hunter platintojas DVS skaičiuoja, kad vožtuve prarandama apie 0,2 bar, vamzdžiuose dar apie 0,5 bar, todėl laistymo dėžėje reikia turėti apie 3,5 bar. Kai vanduo ateina iš miesto vandentiekio, tai dažniausiai ne problema. Kai iš gręžinio ar šulinio – viską lemia siurblys.
Laistymo sistemą visada projektuojame nuo vandens šaltinio, ne nuo purkštuvų. Šiame straipsnyje – ką reikia išmatuoti, kokio siurblio prireiks ir kodėl gręžinio vanduo kartais nudažo trinkeles rudai.

Du skaičiai, nuo kurių viskas prasideda
Debitas – kiek vandens šaltinis duoda per valandą (m³/h arba l/min). Slėgis – kokia jėga tą vandenį stumia (bar). Laistymo sistemai reikia abiejų: purkštuvai sunaudoja nemažai vandens ir veikia tik tinkamame slėgyje. Rain Bird nurodo, kad purškiantiems purkštuvams paprastai reikia 1,4–2,1 bar, rotoriniams ir MP Rotator – daugiau.
Gręžinio duomenis rasite gręžinio pase: gylis, statinis ir dinaminis vandens lygis, debitas. Jei paso nėra arba gręžinys senas, debitą galima įvertinti paprastai – kibiru.
Įsukite lauko čiaupą iki galo, kad siurblys dirbtų be pertraukų.
Pamatuokite, per kiek sekundžių prisipildo 10 litrų kibiras.
600 padalinkite iš sekundžių – gausite litrus per minutę. Pavyzdžiui, 10 l per 15 s = 40 l/min, arba 2,4 m³/h.
Tai grubus įvertinimas, bet jis jau parodo, kiek purkštuvų galės veikti vienu metu. Prieš projektuodami mes visada matuojame ir slėgį, ir debitą vietoje – manometru ir matuokliu.
Kodėl zonos turi atitikti siurblį
Laistymo sistema dirba zonomis: vienu metu įsijungia viena purkštuvų grupė. Dažniausia klaida, kurią matome perdarinėdami kitų įrengtas sistemas, – zonos suprojektuotos „iš akies“. Jei zona ima daugiau vandens, nei duoda siurblys, krinta slėgis ir purkštuvai nebepasiekia vejos krašto. Jei gerokai mažiau – siurblys nuolat įsijunginėja ir išsijunginėja, o tai jį greitai sudėvi.
Amerikiečių laistymo projektavimo vadovuose pateikiama paprasta taisyklė: vienos zonos debitas turi sudaryti 80–100 % siurblio projektinio debito. Tada siurblys dirba tolygiai visą zonos laistymo laiką. Kokį debitą siurblys duoda prie reikiamo slėgio, rodo gamintojo siurblio kreivė. Ją verta pasižiūrėti prieš perkant, o ne po to. Orientyras: 1 bar atitinka maždaug 10 metrų vandens stulpelio.
Kokio siurblio reikia
Gręžininis (panardinamas) siurblys – kai vanduo giliau nei 7–8 m. Jis stumia vandenį iš apačios, todėl gylis jam netrukdo. Jei gręžinys jau aprūpina namą, dažniausiai užtenka patikrinti, ar siurblys ir gręžinys „pakels“ dar ir laistymą.
Paviršinis siurblys – šuliniui, tvenkiniui ar talpai, kai vanduo seklus. Paviršinis siurblys vandenį siurbia, o praktiškai jis gali jį pakelti tik iki maždaug 7–8 metrų. Giliau – tik su ejektoriumi arba panardinamu siurbliu.
Slėgio didinimo siurblys – kai vandentiekio slėgio nepakanka, pavyzdžiui, kalvotame sklype ar gale ilgo įvado.

Slėgio rezervuaras (hidroforas) palaiko slėgį sistemoje ir apsaugo siurblį nuo dažno įsijungimo. Paprastai jis būna kartu su siurbliu, bet laistymo sistemai kartais tenka statyti didesnį. Mūsų sąmatose papildomas slėgio rezervuaras gręžiniui kainuoja apie 150 €.
Siurblį galima įjungti dviem būdais. Arba jis pats reaguoja į slėgio kritimą, kai atsidaro vožtuvas, arba jį per relę įjungia laistymo valdiklis. Hunter valdikliai turi atskirą išvadą siurblio paleidimo relei. Antrasis būdas patikimesnis, kai siurblys skirtas tik laistymui.
Vandens kokybė: geležis ir smėlis
Pagal Lietuvos geriamojo vandens reikalavimus geležies vandenyje turi būti ne daugiau kaip 0,2 mg/l. Daugelyje privačių gręžinių jos gerokai daugiau. Gerti tokį vandenį dažniausiai nepavojinga, bet laistymui tai problema.
Rudos dėmės. Geležingas vanduo, nuolat purškiamas ant trinkelių, tvoros ar fasado, palieka sunkiai nuvalomas rūdžių spalvos apnašas.
Užsikimšę antgaliai ir lašintuvai. Geležies nuosėdos kaupiasi smulkiose angose. Lašelinei laistymo linijai tai ypač pavojinga.

Nuotraukoje – diskinio filtro elementas iš vienos mūsų įrengtų sistemų. Rudas atspalvis – tipiškos geležies nuosėdos. Gerai, kad jos liko filtre, o ne purkštuvuose. Smėliui ir geležies nuosėdoms sulaikyti mūsų sistemose prieš vožtuvus statome filtrus – sąmatoje tai apie 90 €. Jei geležies labai daug, reikia atskiro nugeležinimo filtro, bet tai jau vandens ruošimo specialistų darbas.
Patarimas: prieš įrengdami laistymą, atiduokite gręžinio vandenį tyrimui. Kainuoja nedaug, o atsakymas aiškus – reikės filtro ar ne, ir kokio.
Kai tas pats gręžinys aprūpina ir namą
Tai dažniausia situacija priemiesčio namuose. Svarbu, kad laistymas nesutaptų su didžiausiu vandens naudojimu namuose: jei rytinis dušas ir trys purkštuvų zonos įsijungia vienu metu, slėgio pritrūks visiems. Todėl laistymą nustatome naktį ar anksti ryte, o zonas skaičiuojame pagal tai, kiek vandens gręžinys tikrai duoda, ne pagal tai, kiek norėtųsi.
Tvenkinys ar šulinys kaip vandens šaltinis
Laistyti iš tvenkinio galima, bet vandenyje visada yra dumblo, dumblių ir smulkių šiukšlių. Siurblio įsiurbimas turi būti pakeltas nuo dugno, su tinkleliu, o po siurbliu būtinas filtras. Kasto šulinio debitas dažnai mažas, todėl prieš projektuodami jį visada pamatuojame. Kartais tenka laistyti mažesnėmis zonomis ilgiau.

Dažniausios klaidos
Siurblys parinktas pagal galią, ne pagal kreivę. Galingesnis nereiškia tinkamesnis, jei prie reikiamo slėgio jis duoda per mažai vandens.
Zonos neatitinka siurblio. Vienos per didelės, kitos per mažos, o siurblys dirba trūkčiodamas.
Nėra filtro. Pirmą sezoną viskas gerai, antrą pradeda strigti antgaliai.
Neišmatuotas debitas. Gręžinys išsenka vidury laistymo, o siurblys dirba „sausai“ ir genda.
Kaip sistema projektuojama nuo pradžios iki galo, rašėme straipsnyje „Vejos laistymo sistema“. Apie laistymą be vejos ardymo – čia.
DUK
Ar galima laistymo sistemą jungti prie gręžinio?
Taip. Pirmiausia pamatuojame gręžinio debitą ir slėgį, tada pagal juos suskirstome zonas. Dažnai prireikia slėgio rezervuaro ir filtro geležiai bei smėliui.
Kaip sužinoti gręžinio debitą?
Jis nurodytas gręžinio pase. Grubiai galite pasitikrinti patys: pamatuokite, per kiek sekundžių prisipildo 10 litrų kibiras, ir 600 padalinkite iš to skaičiaus – gausite litrus per minutę.
Kokio slėgio reikia laistymo sistemai?
Priklauso nuo purkštuvų. Purškiantiems paprastai užtenka 1,4–2,1 bar, Hunter MP Rotator geriausiai veikia esant apie 2,8 bar prie antgalio, todėl laistymo dėžėje reikia apie 3,5 bar.
Ar geležingas vanduo kenkia laistymo sistemai?
Taip. Geležis užkemša antgalius ir lašintuvus, o ant trinkelių ir fasado palieka rudas dėmes. Būtinas filtras, o kai geležies daug – ir nugeležinimas.
Laistymas iš gręžinio – be spėliojimų
Atvažiuojame, pamatuojame gręžinio ar šulinio debitą ir slėgį, parenkame siurblį ir filtrą, o zonas suprojektuojame taip, kad siurblys dirbtų tolygiai. Preliminarią sistemos kainą parodys skaičiuoklė. Skambinkite +370 600 66670 arba rašykite laistymas@ldizainas.com.
Dalintis:
Gaukite naujienas
Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite naujausius straipsnius, patarimus ir pasiūlymus tiesiai į savo el. paštą
Jūsų el. paštas bus naudojamas tik naujienlaiškiui siųsti. Galite bet kada atsisakyti prenumeratos.
