Bijūnų priežiūra: sodinimas, persodinimas ir kodėl nežydi

Autorius: Igor Artyushenko, UAB „Landšafto dizainas“ direktorius. Apželdinimo darbus Vilniaus regione atliekame nuo 2004 m.

Bijūnas – vienas ilgaamžiškiausių sodo augalų: tinkamai pasodintas jis vienoje vietoje gali žydėti kelis dešimtmečius. Tačiau daugiausia klausimų sulaukiame apie tą patį – kodėl bijūnai nežydi ir kada juos persodinti. Beveik visada atsakymas slypi sodinime. Jei pirmą kartą viskas padaryta teisingai, vėliau bijūnui reikia nedaug.

Kokie būna bijūnai

• Žoliniai bijūnai – dažniausiai auginami Lietuvos soduose. Rudenį antžeminė dalis nudžiūsta, o pavasarį iš šaknų atauga nauji stiebai. Tai pieninių bijūnų (Paeonia lactiflora) veislės ir senesniuose soduose sutinkamas vaistinis bijūnas (Paeonia officinalis), kuris pražysta anksčiau.

• Medžiai bijūnai (Paeonia suffruticosa) – krūmai su sumedėjusiais stiebais, kurie žiemą nenudžiūsta. Jų priežiūra kitokia, apie tai – atskirame skyriuje žemiau.

• Tarpsekciniai, arba ITOH, bijūnai – žolinių ir medžių bijūnų hibridai. Žiemą jų stiebai nudžiūsta kaip žolinių, o žiedai stambūs, geltoni, oranžiniai ar dvispalviai, kaip medžių bijūnų.

Vieta ir dirva

Bijūnui reikia saulės – bent 6 valandų per dieną. Pavėsyje jis auga, bet žydi menkai arba visai nežydi. Rinkitės vietą, kurioje bijūnas galės augti ilgai: jis nemėgsta persodinimo, o po jo kelerius metus atsigauna. Nesodinkite arti medžių ir didelių krūmų, kurių šaknys atima vandenį ir maisto medžiagas.

Tinka derlinga, puri, laidi, neutralios reakcijos (pH 6–7) dirva. Sunkią molingą žemę pagerinkite kompostu ir smėliu. Vietose, kur pavasarį ar rudenį stovi vanduo, bijūnų šaknys pūva.

Kada ir kaip sodinti bijūnus

Geriausias laikas sodinti ir persodinti bijūnus Lietuvoje – rugpjūčio antroji pusė ir rugsėjis. Tada augalas spėja įsišaknyti iki šalnų. Vazonuose išaugintus bijūnus galima sodinti ir pavasarį ar vasarą, tik reikia nesuardyti šaknų gumulo ir reguliariai laistyti.

1. Iškaskite maždaug 50×50 cm duobę ir užpildykite ją derlinga žeme, sumaišyta su kompostu. Šviežio mėšlo nedėkite.

2. Šaknis pasodinkite taip, kad pumpurai (akutės) būtų tik 3–5 cm po žeme. Tai svarbiausia viso sodinimo taisyklė: per giliai pasodintas bijūnas auga, bet metų metus nežydi. Per sekliai pasodintas gali apšalti. Paprastas triukas: skersai duobės padėkite pagaliuką ar lentelę – nuo jos lengva pamatuoti, kiek centimetrų akutės bus po žeme.

3. Žemę lengvai suspauskite ir gausiai palaistykite. Kai žemė nusėda, patikrinkite, ar akutės neatsidūrė per giliai.

4. Tarp krūmų palikite 80–100 cm – suaugęs bijūnas užima daug vietos.

Pasodintas bijūnas dažniausiai pražysta antrais–trečiais metais. Pirmais metais pavieniai žiedai – gera žinia, bet nesitikėkite gausaus žydėjimo iš karto.

Laistymas

Bijūnai pakelia trumpą sausrą, bet žydi gausiausiai, kai drėgmės pakanka dviem svarbiais laikotarpiais:

• pavasarį, kai auga stiebai ir krauna pumpurus;

• rugpjūtį, kai šaknyse formuojasi kitų metų žiedpumpuriai. Sausas rugpjūtis dažnai reiškia menką žydėjimą kitais metais.

Laistykite retai, bet gausiai – 10–20 litrų suaugusiam krūmui, prie šaknų, ne ant lapų ir žiedų. Gėlynuose, kur bijūnai auga su kitais daugiamečiais augalais, patogiausia lašelinė laistymo sistema: šlapi lapai ir pumpurai skatina pilkąjį puvinį.

Tręšimas

• Anksti pavasarį, kai pasirodo stiebai, – kompostu arba kompleksinėmis trąšomis.

• Kai formuojasi pumpurai ir po žydėjimo – trąšomis su daugiau fosforo ir kalio, kad krūmas sukrautų kitų metų žiedpumpurius.

Saikingai su azotu: vešlūs lapai ir stiebai, bet maži žiedai – dažnas per gausaus tręšimo azotu ženklas. Per pirmus porą metų po sodinimo, jei duobė buvo užpildyta kompostu, papildomo tręšimo beveik nereikia.

Atramos

Pilnaviduriai bijūnų žiedai sunkūs, o po lietaus jų stiebai linksta iki žemės. Žiedines atramas pastatykite pavasarį, kai stiebai užauga iki 20–30 cm – vėliau jas įstatyti sunku nesulaužius stiebų.

Bijūnų priežiūra po žydėjimo

Nužydėjusius žiedus nuskinkite iki pirmo stipraus lapo, kad augalas neeikvotų jėgų sėkloms. Lapų ir stiebų nepjaukite iki rudens – vasarą jie kaupia maisto medžiagas, iš kurių šaknyse susiformuoja kitų metų žiedpumpuriai. Toliau laistykite per sausrą, ypač rugpjūtį.

Bijūnų priežiūra rudenį

Kai lapai pagelsta arba juos pakanda pirmos šalnos (dažniausiai spalį), žolinių bijūnų stiebus nupjaukite 3–5 cm virš žemės. Nupjautus stiebus ir lapus išneškite iš sodo, o ne kompostuokite – juose žiemoja ligų sukėlėjai.

Suaugusių žolinių bijūnų žiemai uždengti nereikia. Ką tik pasodintus ar persodintus apmulčiuokite 5–10 cm sluoksniu komposto ar durpių, o pavasarį mulčią nugrėbkite, kad akutės neliktų per giliai.

Kada ir kaip persodinti bei dalinti bijūnus

Bijūnas gali augti vienoje vietoje 10–20 metų ir ilgiau. Dalinti verta, kai krūmas suprastėja, žydi menkiau ar kerą reikia perkelti. Geriausias laikas – rugpjūčio pabaiga–rugsėjis.

• Kerą atsargiai iškaskite plačiu ratu, nuplaukite žemę ir apžiūrėkite šaknis.

• Aštriu peiliu padalinkite į dalis, kurių kiekvienoje būtų 3–5 akutės ir keli stambūs šaknų gabalai. Per smulkios dalys auga ilgai ir žydi tik po kelerių metų.

• Pjūvius pabarstykite medžio anglies milteliais, pašalinkite puvusias šaknis ir pasodinkite laikydamiesi tos pačios gylio taisyklės – akutės 3–5 cm po žeme.

Pavasarį dalinti ir persodinti nepatartina: augalas jau augina stiebus, o naujų šaknų dar neturi, todėl tais metais dažniausiai nežydi.

Medžių bijūnų priežiūra

Medžių bijūnų stiebai sumedėję, todėl rudenį jų nepjaukite – žiedpumpuriai formuojasi ant pernykščių stiebų. Pavasarį išpjaukite tik nušalusias ar sausas šakų viršūnes. Jie pražysta anksčiau už žolinius, todėl sprogstančius pumpurus gali pakąsti vėlyvos gegužės šalnos – tokiomis naktimis krūmą pridenkite agroplėvele. Skiepytus medžių bijūnus sodinkite giliau – Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) pataria, kad skiepijimo vieta būtų apie 15 cm po žeme. Tada augalas išaugina savas šaknis, o poskiepis neleidžia atžalų.

Bijūnai vazone

Bijūnus galima kurį laiką auginti dideliame, bent 30–40 litrų vazone su drenažo sluoksniu. Ilgainiui jie geriau auga ir žydi žemėje: vazone šaknys žiemą peršąla, o vasarą greitai išdžiūsta. Žiemai vazoną įkaskite į žemę arba perneškite į vėsią, nešąlančią patalpą.

Kodėl bijūnai nežydi

• Pasodinti per giliai – dažniausia priežastis. Jei akutės giliau nei 5 cm, bijūną reikia rudenį atsargiai iškelti ir pasodinti sekliau.

• Augalas dar per jaunas arba neseniai persodintas – žydėjimo tenka palaukti 2–3 metus.

• Per daug pavėsio – pavyzdžiui, medžiai per kelerius metus užaugo ir užstojo saulę.

• Per daug azoto – vešlūs lapai, bet žiedų nėra.

• Sausas rugpjūtis – nesusiformavo kitų metų žiedpumpuriai.

• Kerą reikia atnaujinti – senas, užaugęs bijūnas žydi vis menkiau, jį laikas padalinti.

• Pumpurai pajuoduoja ir nudžiūsta – pilkasis puvinys, dažniausiai drėgną pavasarį. Pažeistas dalis pašalinkite, rudenį kruopščiai nupjaukite ir išneškite stiebus.

O skruzdėlės ant bijūnų pumpurų – ne bėda. Jos renka saldžias pumpurų išskyras ir augalui nekenkia.

Bijūnų priežiūros kalendorius

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Bijūnai gražiai dera su kitais daugiamečiais augalais, gojiniais šalavijais ir rožėmis. Jei planuojate naują gėlyną, padėsime parinkti augalus, paruošti dirvą ir pasodinti – plačiau apie sklypų apželdinimą.