Gojinis šalavijas: sodinimas, priežiūra ir genėjimas

Autorius: Igor Artyushenko, UAB „Landšafto dizainas“ direktorius. Apželdinimo darbus Vilniaus regione atliekame nuo 2004 m.

Gojinis šalavijas – vienas patikimiausių daugiamečių augalų saulėtam gėlynui. Jis žydi tamsiai violetinėmis varpomis nuo birželio, o tinkamai nukirptas antrą kartą pražysta vasaros pabaigoje. Iš toliau jį lengva supainioti su levanda, bet šalavijas ištvermingesnis ir mažiau reiklus dirvai. Todėl jį dažnai sodiname ten, kur levandos neperžiemotų.

Kas yra gojinis šalavijas ir ar jis daugiametis

Gojinis šalavijas (Salvia nemorosa) – daugiametis žolinis augalas, Lietuvoje žiemojantis be jokios uždangos. Rudenį antžeminė dalis nudžiūsta, o pavasarį augalas vėl atauga iš šaknų. Tinkamoje vietoje vienas kerelis auga 5–7 metus ir ilgiau.

Jo nereikėtų painioti su vaistiniu šalaviju (Salvia officinalis) – pilkalapiu puskrūmiu, kuris auginamas prieskoniams ir arbatai. Vaistinis šalavijas mūsų klimate žiemoja prasčiau ir prižiūrimas kitaip.

Populiariausios gojinio šalavijo veislės:

• 'Caradonna' – tamsiai violetiniai žiedai ant beveik juodų, tiesių stiebų, apie 50–60 cm aukščio. Bene populiariausia veislė mūsų soduose.

• 'Ostfriesland' – žemesnė, apie 40 cm, gausiai žydi mėlynai violetiniais žiedais.

• 'Amethyst' ir 'Pink Friesland' – rausvų atspalvių veislės.

• 'Schneehügel' – baltažiedė, žema veislė, tinkanti bordiūrams.

Šalavijas ar levanda?

Abu augalai mėgsta saulę ir žydi panašiomis violetinėmis varpomis, todėl dažnai sodinami kartu. Skirtumai praktikoje svarbūs:

• Lapai. Šalavijo lapai žali, platūs, raukšlėti. Levandos – siauri, pilkšvi, kvepiantys.

• Dirva. Levandai būtina laidi, sausa žemė. Šalavijas pakelia ir derlingesnę, kiek sunkesnę dirvą, jei joje nestovi vanduo.

• Žiema. Šalavijas žiemoja be uždangos. Levanda drėgnose vietose ir jauna dažnai iššąla.

• Genėjimas. Šalavijas nukerpamas drąsiai, iki žemės. Levandos negalima genėti iki sumedėjusių stiebų.

Jei sode molinga žemė ir levandos vis neperžiemoja, gojinis šalavijas – patikima alternatyva su panašiu vaizdu.

Kur ir kada sodinti

Šalavijui reikia saulėtos vietos – bent 6 valandų tiesioginės saulės. Pavėsyje stiebai ištįsta, gulasi ir žydi menkai. Tinka vidutiniškai derlinga, puri, laidi dirva. Molingą žemę pagerinkite smėliu ar kompostu. Užmirkstančiose vietose, kur pavasarį stovi vanduo, šaknys pūva.

Sodinti geriausia pavasarį, balandžio pabaigoje–gegužę, arba rudens pradžioje, iki rugsėjo vidurio. Vazonuose išaugintus augalus galima sodinti visą sezoną. Atstumas tarp augalų – 30–40 cm. Gėlyne įspūdingiausiai atrodo grupės po 5–7 ir daugiau augalų arba ilgos juostos palei takus ir tvoras.

Laistymas ir tręšimas

Jauną, ką tik pasodintą šalaviją laistykite reguliariai, kol įsišaknys. Įsitvirtinęs augalas sausrą pakelia gerai, bet per ilgą karštį vertėtų palaistyti kartą per savaitę. Tada jis ilgiau žydi ir greičiau atauga po kirpimo. Laistykite prie šaknų: šlapi lapai tankiame gėlyne skatina miltligę.

Didelių trąšų kiekių šalavijui nereikia. Pavasarį užtenka komposto arba nedidelės dozės kompleksinių trąšų gėlėms. Per daug azoto skatina vešlius, bet minkštus stiebus, kurie po lietaus išgula.

Gėlynuose, kur šalavijai auga kartu su kitais saulę mėgstančiais daugiamečiais augalais, patogiausia lašelinė laistymo sistema: vanduo tiekiamas prie šaknų, o lapai lieka sausi.

Genėjimas: kaip pasiekti, kad pražystų antrą kartą

Šalavijo genėjimas paprastas, o rezultatas – dvigubai ilgesnis žydėjimas.

• Po pirmo žydėjimo (dažniausiai liepos pradžioje), kai daugumos varpų žiedai nubyra, nukirpkite žydėjusius stiebus iki apatinių lapų rozetės arba perpus. Palaistykite ir lengvai patręškite. Po 4–6 savaičių šalavijas vėl pražys, tik kiek kukliau.

• Rudenį galima nukirpti visą antžeminę dalį iki 5–10 cm. Daugelis sodininkų stiebus palieka iki pavasario: sausi jie gražiai atrodo apšerkšniję ir šiek tiek saugo augalo kerelį.

• Pavasarį, jei nekirpote rudenį, sausus stiebus nukirpkite iki žemės, kai tik pasirodo nauji ūgliai.

Dauginimas

Lengviausia šalaviją dauginti dalijant kerą. Tai verta daryti kas 3–5 metus, kai kero vidurys ima plikti ir žydi menkiau. Pavasarį, kai pasirodo nauji ūgliai, arba rudens pradžioje kerą iškaskite, kastuvu ar peiliu padalinkite į kelias dalis su šaknimis ir ūgliais ir iš karto pasodinkite.

Galima dauginti ir auginiais, kurie pavasarį nupjaunami nuo jaunų ūglių ir įšaknijami drėgname substrate. Iš sėklų dažniausiai užauginami augalai, kurie nėra tokie pat kaip veislė, pavyzdžiui, 'Caradonna'. Todėl veislinius šalavijus geriau dauginti vegetatyviškai.

Su kuo derinti

Gojinis šalavijas tinka natūralistiniams ir šiuolaikiniams gėlynams. Su juo gerai dera:

• gelsvažiedės kraujažolės, rudbekijos, ežiuolės – ryškus spalvų kontrastas;

• snaputės ir katžolės – švelnus, natūralus derinys;

• dekoratyvinės žolės – miskantai, soruolės, smilgos;

• buksmedžio rutuliai ir žemaūgiai spygliuočiai – griežtesnei formai.

Šalavijas – puikus medunešis augalas: jį lanko bitės, kamanės ir drugeliai. Su šalavijais gražiai dera ir bijūnai, kurie žydi anksčiau. Daugiau augalų idėjų rasite straipsnyje apie daugiamečius augalus Lietuvos sodui.

Dažniausios problemos

• Išgulę stiebai – per mažai saulės, per daug azoto arba senas, laiku nepadalintas keras.

• Plinkantis kero vidurys – metas augalą padalinti.

• Balta apnaša ant lapų – miltligė, dažniausiai tankiame, prastai vėdinamame gėlyne drėgną vasarą. Išretinkite augalus ir laistykite prie šaknų.

• Apgraužti jauni ūgliai pavasarį – šliužai. Jaunus augalus verta saugoti ankstyvą pavasarį.

• Nesužydi antrą kartą – žydėję stiebai nukirpti per vėlai arba vasara buvo sausa, o augalas nelaistytas.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Norite saulėto gėlyno su šalavijais, levandomis ir kitais ilgai žydinčiais augalais? Padedame suprojektuoti, paruošti dirvą ir pasodinti – plačiau apie sklypų apželdinimą.