Barstymo druska ir augalai: kaip apsaugoti veją ir gyvatvores žiemą

Autorius: Igor Artyushenko, UAB „Landšafto dizainas“ direktorius. Apželdinimo darbus Vilniaus regione atliekame nuo 2004 m.

2025 m. žiemą „Grinda“ Vilniuje pastatė daugiau nei 33 km apsauginių tvorelių ir skydų, kad apsaugotų medžius ir krūmus nuo sniego, purvo ir barstymo druskos. Tai jau trečia tokia žiema, nes be apsaugos dalis naujų miesto želdinių pavasario nesulaukia. Tą pačią žiemą miestas paskelbė, kad gatves barstys daugiau skaldele ir mažiau druska.

Privačiame kieme mastai mažesni, bet problema ta pati. Pavasarį mūsų klausia, kodėl paruduoja gyvatvorė prie įvažiavimo ar išdžiūsta vejos juosta palei taką. Neretai atsakymas guli ant tako – druska, kuria jis buvo barstomas visą žiemą.

Kaip druska kenkia augalams

Viskonsino universiteto sodininkystės specialistai išskiria du kelius.

• Purslai. Pravažiuojantys automobiliai ir sniego valymas išsklaido sūrų vandenį. Jis nusėda ant pumpurų, jaunų ūglių ir spyglių ir sausina audinius. Pažeidimai dažniausiai matyti kelio ar tako pusėje.

• Dirvožemis. Druska su tirpsmo vandeniu patenka į šaknų zoną ir suriša vandenį – šaknys negali jo paimti, nors žemė šlapia. Tai vadinama fiziologine sausra. Natris dar ir išstumia kalcį bei magnį, todėl augalui ima trūkti maisto medžiagų. Ši žala kaupiasi keletą metų.

Svarbu ir laikas. Augalai druskai atspariausi gruodį–sausio pradžioje, o pažeidžiamiausi kovą ir balandį, kai bunda pumpurai. Todėl pavasarinis barstymas, kai sniegas jau tirpsta, kenkia labiausiai. Naujai pasodinti medžiai ir krūmai nukenčia labiau nei įsišakniję.

Kaip atpažinti druskos žalą

• Spygliuočiai: spyglių galiukai paruduoja ar pagelsta, spalva plinta link pagrindo. Dažniausiai tik ta pusė, kuri atsukta į kelią ar taką.

• Lapuočiai: pavasarį vėliau sprogsta pumpurai, lapai smulkesni, jų kraštai paruduoja, džiūsta šakelių galai.

• Veja: nudžiūvusi juosta palei įvažiavimo ar tako kraštą ir rudos dėmės ten, kur žiemą buvo sustumtas sniegas. Kartais ant žemės matyti baltos apnašos.

Klastinga tai, kad simptomai pasirodo vėlai – kartais tik vasarą, kai prasideda karščiai. Tada druską jau sunku įtarti.

Kur druska pasiekia augalus

Pagal tą patį Viskonsino universiteto vadovą, didžioji dalis purslų žalos atsiranda iki maždaug 18 m nuo intensyvaus kelio, o žala per dirvą – iki maždaug 9 m. Prie miesto gatvių jautrius augalus jie pataria sodinti bent 9–12 m atstumu. Privačiame kieme tokių atstumų dažniausiai nėra, todėl svarbiausia – ką darote su sniegu ir druska savo kieme.

Kaip apsaugoti veją, gyvatvores ir medžius

1. Druskos – kuo mažiau. Valgomoji druska tirpdo ledą tik nedideliame šaltyje: Viskonsino universitetas nurodo, kad šalčiau nei maždaug −7 °C ji beveik nebeveikia. Per stiprų šaltį ji tik kaupiasi ant tako ir laukia atlydžio. Saugiausia augalams – smėlis ar smulki skalda. Jei be druskos neišsiverčiate, maišykite ją su smėliu ir barstykite tik ten, kur slidu: ant laiptų ir nuolydžių.

2. Nestumkite druskingo sniego ant augalų. Sniegą nuo barstytų takų ir įvažiavimo verskite ten, kur nėra gyvatvorės, gėlynų ar medžių šaknų – pavyzdžiui, ant trinkelių aikštelės krašto. Pavasarį tas sniego kalnas ištirps būtent toje vietoje.

3. Pastatykite užtvarą. Augalus prie gatvės ar įvažiavimo vėlyvą rudenį aptverkite džiutu, plėvele ar sniego tvorele. Taip daro ir miesto tarnybos.

4. Išplaukite druską. Per žiemos atlydį nuplaukite augalus vandeniu. Ankstyvą pavasarį, kai nutirpsta sniegas, kelis kartus gausiai palaistykite šaknų zoną – vanduo nuplauna druską giliau, už šaknų pasiekiamumo.

5. Sunkiame molyje – gipsas. Jis padeda išstumti natrį iš dirvožemio ir pagerina jo struktūrą.

Kitos ledą tirpdančios medžiagos augalams švelnesnės, bet ne nekaltos. Kalcio chloridas veikia stipresniame šaltyje, bet chloridas augalams kenkia vis tiek. Kalcio-magnio acetatas laikomas švelniausiu, tačiau gerokai brangesnis. Pakuotėje ieškokite ne užrašo „ekologiškas“, o sudėties.

Kokie augalai pakelia druską

Jei gyvatvorė ar gėlynas auga tiesiai prie gatvės, verta rinktis atsparesnius augalus. Viskonsino universiteto sąraše druskai atsparūs yra paprastasis kadagys (Juniperus communis), gulsčiasis kadagys (Juniperus horizontalis) ir dygioji eglė (Picea pungens), iš žolinių – rykštėtoji soruolė (Panicum virgatum).

Jautriausi purslams – augalai su plikais, apsauginių žvynų neturinčiais pumpurais: kai kurie putinai (Viburnum lantana, Viburnum carlesii) ir raganės (Hamamelis). Juos geriau sodinti toliau nuo tako.

Ką daryti pavasarį, jei žala jau padaryta

• Gausiai palaistykite pažeistą vietą, kad druska nusiplautų giliau.

• Nepulkite iš karto genėti spygliuočių: palaukite, kol išleis naujus ūglius, tada išgenėkite tai, kas tikrai žuvo. Daugiau apie tai – straipsnyje „Kodėl ruduoja tujos“.

• Vejos juostą palei taką išgrėbkite, prireikus pakeiskite viršutinį dirvos sluoksnį ir pasėkite iš naujo. Kaip prižiūrėti veją pavasarį, rasite vejos priežiūros patarimuose.

DUK

Reikia pagalbos?

Jei pavasarį gyvatvorė ar veja prie takų paruduos, atvažiuosime, įvertinsime ir pasakysime, ką galima išgelbėti, o ką verta keisti. Augalų ir vejos klausimais skambinkite +370 614 97477 arba rašykite info@ldizainas.com.

Žiemą kiemus ir privažiavimus taip pat valome nuo sniego – nedideliu krautuvu, kuris negadina trinkelių, o sniegą sustumiame ten, kur nurodote. Daugiau – sniego valymo paslaugos puslapyje, tel. +370 600 66670.