Kodėl ruduoja tujos ir ką daryti: 7 priežastys

Autorius: Igor Artyushenko, UAB „Landšafto dizainas“ direktorius. Apželdinimo darbus Vilniaus regione atliekame nuo 2004 m.

Spalį mums skambina vis tie patys žmonės su tuo pačiu klausimu: „Tujos ruduoja, ar jos nudžius?“ Dažniausiai atsakymas ramina. Bet ne visada – todėl pirmiausia reikia pažiūrėti, kur ir kada atsirado rudi žvynai.

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai 2003–2005 m. apžiūrėjo beveik 39 tūkstančius tujų 22 vietose Vidurio Lietuvoje. Išvada įdomi: 60 % pažeidimų buvo neinfekciniai – sausra, šaltis, netinkama vieta. Grybinės ligos daugiausia puolė augalus, kuriuos jau buvo nusilpninusios blogos augimo sąlygos. Kitaip tariant, dažniausiai tują „sugadina“ ne liga, o mes patys.

Greita diagnozė: kur ir kada ruduoja

• Ruduoja vidus, rudenį, o išorė žalia – natūralus senų žvynų metimas. Nieko daryti nereikia.

• Ruduoja pietinė ar vakarinė pusė, pastebite vasario–balandžio mėn. – žiemos išdžiūvimas (vadinamasis žiemos ar pavasario nudegimas).

• Ruduoja apačia iki pusės metro, prie tako ar tvoros – šunų šlapimas arba barstymo druska.

• Ruduoja visas augalas ar ištisos jo dalys, pradedant nuo apačios ar vidaus – šaknų bėdos: per šlapia, per sausa arba per giliai pasodinta.

• Vasarą blanksta pietinė pusė, žvynai pilkšvi, matyti plonas voratinklis – erkės.

• Pavieniai rudi žvynai ar šakelės su juodais taškeliais – grybinė liga.

1. Natūralus rudeninis žvynų metimas

Tuja – visžalis augalas, bet ne amžinai žalias. Kiekvieną rudenį ji numeta seniausius žvynus giliai lajos viduje. Ajovos valstijos universiteto sodininkystės specialistai paaiškina paprastai: vidiniai žvynai pagelsta ar paruduoja ir nubyra, o išorinės, šių metų šakelės lieka žalios. Po sausos vasaros metimas būna gausesnis, ir tada tikrai atrodo baisiai.

Patikrinimas paprastas: praskleiskite šakas. Jei rudi tik vidiniai, prie kamieno esantys žvynai, o šakų galiukai žali ir lankstūs – viskas gerai. Nubyrėjusius žvynus galite nukratyti ar išgrėbti, kad lajos viduje nesikauptų drėgmė.

2. Žiemos išdžiūvimas

Tai dažniausia priežastis, kodėl pavasarį tujos atrodo kaip apdegusios. Vasario ar kovo saulė jau šildo žvynus, jie ima garinti vandenį, o šaknys įšalusioje žemėje jo paimti negali. Augalas tiesiog išdžiūsta. Labiausiai nukenčia pietinė, vakarinė ir vėjo pučiama pusė, o jaunos, pirmus dvejus–trejus metus augančios tujos – labiausiai iš visų.

Ką daryti iš anksto:

• Rudenį gausiai palaistykite. Minesotos universiteto rekomendacija – rugsėjį laistyti mažiau, kad augalas sustabdytų augimą, o spalį gerai įmirkyti dirvą, kol ji neįšalo. Vien vėlyvas laistymas lapkritį, pasak jų, mažai ką pakeičia.

• Mulčiuokite. Viskonsino universitetas pataria 3–8 cm mulčio sluoksnį (daugiau – nebūtinai geriau), atitrauktą nuo kamieno.

• Pridenkite nuo saulės, bet nesuvyniokite. Geriausia – pastatyti džiuto ar šešėliavimo tinklo užuolaidą iš pietų ir vakarų pusės. Sandariai apvyniota tuja viduje kaupia drėgmę ir ledą, o tai jau kvietimas grybinėms ligoms.

Jei vis dėlto paruduoja – nepulkite genėti kovą. Palaukite gegužės: tada aiškiai matyti, kurios šakelės gyvos ir išleido naujus ūglius, o kurios žuvo. Žuvusias išgenėkite iki gyvos vietos, tarpus per vasarą užaugins aplinkiniai ūgliai.

3. Sausra ir laistymas

Tujų šaknys paviršinės, todėl sausą vasarą jos pirmosios pajunta vandens trūkumą. Klastinga tai, kad pasekmės dažnai pasirodo vėliau: Misūrio universiteto specialistai pastebi, kad pavasarį paruduojančios tujos neretai nukentėjo nuo sausros dar praėjusį rudenį.

Ilgai gyvatvorei patogiausia lašelinė laistymo linija po mulčiu: vanduo tiekiamas tiesiai prie šaknų, žvynai lieka sausi, o ligoms tai tik į naudą.

4. Per šlapia žemė ir per gilus sodinimas

Lygiai taip pat kenkia ir priešingybė. Sunkiame molyje, kur pavasarį ilgai stovi vanduo, šaknys dūsta ir pūva. Tada ruduoja visas augalas, dažnai pradedant nuo apačios ir vidaus, o šakelės tampa trapios. Tą patį matome, kai tuja pasodinta per giliai – šaknies kaklelis turi būti žemės paviršiaus lygyje.

Jei po lietaus prie gyvatvorės telkšo balos, problema ne tujoje, o sklype. Tada padeda tik drenažas arba persodinimas aukščiau. Kaip teisingai sodinti, rašėme straipsnyje „Kada sodinti tujas Lietuvoje“.

5. Šunų šlapimas ir druska

Jei ruduoja tik apatinė gyvatvorės dalis prie tako, gatvės ar vartų, kaltininkas beveik visada vienas iš dviejų: šunys arba druska, kuria žiemą barstomi takai. Abu pažeidžia vienodai – sudegina žvynus ir šaknis.

Paruduoję žvynai nebežaliuos. Sodininkystės konsultantė Melinda Myers pataria apžiūrėti šakas pavasarį: trapias, lūžtančias išgenėti iki gyvos medienos, o lanksčias palikti – jos dar gali išleisti ūglių. Atsigavimas užtrunka metus ir ilgiau. Kad žala nesikartotų:

• prie gyvatvorių druskos neberkite – takus geriau barstykite smėliu ar smulkia skalda, o nuvalyto sniego nestumkite ant augalų;

• pavasarį, kai nutirpsta sniegas, gausiai palaistykite – vanduo išplauna druską iš šaknų zonos;

• prie tako palikite akmenukų ar mulčio juostą – šunys rečiau „žymi“ pačią gyvatvorę.

6. Erkės

Vidurio Lietuvos tujų tyrime pagrindiniu kenkėju įvardyta voratinklinė erkė (Oligonychus ununguis). Ji mėgsta karštas, sausas vasaras ir saulėtą pietinę pusę. Žvynai iš pradžių pilkšvėja, smulkiai taškuojasi, vėliau ruduoja. Patikrinkite paprastai: papurtykite šakelę virš balto popieriaus lapo – jei ima judėti smulkūs taškeliai, tai erkės.

Sausu karščiu padeda gyvatvorės apipurškimas vandeniu. Jei erkių daug, reikia akaricido, o jį parinkti verta su specialistu.

7. Grybinės ligos

Lietuvoje tujas dažniausiai puola trys grybai: Pestalotiopsis funerea, Kabatina thujae ir Didymascella thujina. Pirmasis plačiai paplitęs, kiti du aptikti palyginti neseniai ir plinta. Didžiosios Britanijos Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) apie Didymascella rašo: žvynai pagelsta, paruduoja, juose atsiranda tamsūs vaisiakūniai, kurie iškrinta ir palieka duobutes. Labiausiai kenčia apatinės, prastai vėdinamos tankių sodinimų šakos.

Ką daryti:

• išgenėkite ir išneškite pažeistas šakeles, surinkite nukritusius žvynus – grybų sporos žiemoja ant jų;

• nesodinkite tujų per tankiai ir nelaistykite iš viršaus vakare;

• stiprinkite patį augalą: tinkamas laistymas ir vieta svarbiau nei purškimai. RHS fungicidų sodui šiai ligai apskritai nerekomenduoja.

Kurios tujos Lietuvoje auga geriausiai

Tame pačiame VDU tyrime buvo įvertinta 64 veislės. Vakarinė tuja (Thuja occidentalis) ir didžioji tuja (Thuja plicata) su dauguma veislių Lietuvos klimate auga gerai. Korėjinė ir rytinė tujos mūsų žiemoms nepakankamai atsparios, todėl jų sodinti nepatartume.

DUK

Reikia, kad kas nors pažiūrėtų?

Jei nesate tikri, kodėl ruduoja jūsų tujos, atsiųskite kelias nuotraukas – iš toli ir iš arti. Dažniausiai priežastį pasakysime iš karto, o jei reikia, atvažiuosime, sutvarkysime gyvatvorę ar pakeisime žuvusius augalus. Skambinkite +370 614 97477 arba rašykite info@ldizainas.com. Daugiau apie sodo priežiūrą ir gyvatvorių priežiūrą.